1945 metų liepos 22 dieną, Virtukų miške (Kelmės rajonas) įvyko kautynės, kurias galima laikyti riba, po kurios buvo keičiama kovos taktika, kuriamos naujos struktūros. Po kautynių, pasiskirstę smulkesnėmis grupėmis, partizanai pakeitė savo dislokacijos vietas, pasitraukė nuo Dubysos į miškus, esančius arčiau Šiaulių. 16 savanorių, kurie žuvo Virtukų kautynėse, dėka, mes turime savo istorijoje prezidentą Joną Žemaitį „Vytautą” (Darių), majorą Juozą Čeponį „Budrį” (Tauragį), jų vėlesnę kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Kovą apie kurią, praėjus daugeliui metų, pagaliau sužino visas pasaulis. Žuvusių jaunų vyrų ir moterų dėka, mes turime simbolį, į kurį turėtų lygiuotis visi mylintys savo šalį, gerbiantys istoriją, protėvių tradicijas ir jų palikimą. Amžina šlovė Lietuvos didvyriams.
Pasirinkite savo miestą
