Trys ąžuoliniai kryžiai bylos apie 1920 metų kovas prie Musninkų

Trys kryžiai pagaminti ir du jau pastatyti Širvintų rajone – Musninkuose bei Taučiulių kaime. Dar vienas kiek vėliau bus pastatytas Skėterių kaime (šiuo metu derinami leidimai). Šios trys gyvenvietės – pagrindiniai Musninkų valsčiaus Nepriklausomybės kovų punktai.

Kryžius puošia autentiškas Vytis ir datos 1920-2020 m. Šie kryžiai skirti 1920 metų lapkričio 17 -21 d. Giedraičių – Širvintų – Musninkų mūšio 100-mečiui. Musninkų kaimo bendruomenė „Spindulys“ dar pernai juos ketino pastatyti, tačiau sutrukdė virusas. Leono Vaicekausko pasakojimu, šios akcijos inciatoriai Alvydas Rolis ir Juozas Kalinauskas.

Apie Giedraičių-Širvintų mūšį pasakojama ir kalbama daug. Tačiau tik prieš kelerius metus musninkiečiai sužinojo apie didvyrišką mūšį prie Musninkų. Būtent musninkiečiai sugebėjo atsilaikyti prieš Lenkijos karių puolimą. Apie tai musninkiečiams pasakojo Lietuvos karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Valdas Rakutis. Šiuo metu spausdinama profesoriaus knyga apie šiuos mūšius, kurią planuojama pristatyti musninkiečiams lapkričio pabaigoje.

Benduomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis priminė bendruomenės organizuotą žygį kovos keliais. Visai netoli kryžiaus statymo vietos net išlikę mūšio apkasai. Puolami iš kelių pusių, Musninkai nebuvo paimti. Dėl to šis mūšis ypatingai svarbus musninkiečiams.

Juozas Kalinauskas, kuris kryžiams skyrė savo miško ąžuolus ir pats juos gamino, paklaustas, kiek medienos reikia vienam kryžiui, juokauja – „mažiau nei didelės salės parketui“. Kas sugalvojo, kaip atrodys kryžiai? – paklausėme skulptoriaus. Juozas pasakoja: „kaligrafijos profesorius Albertas Gurskas davė projektą, kad nebūtų nukrypta nuo heraldikos principų. Vytis nukopijuotas nuo medalio.“ Musninkuose niekas net nesuabejotų, kad šis patriotiškas žmogus galėtų pasielgti kitaip. Jam istorija ir jos atmintis labai svarbi. Kalbantis paaiškėja, kad trys Kalinauskų šeimos vyrai yra apdovanoti Vyčio kryžiais. Štai ir paaiškėja patriotizmo šaknys.

Leonas Vaicekauskas atvertęs rodo savo užrašus. Juose – savanorių musninkiečių pavardės: Bronius Kanys, Dominykas Dikčius, Kazys Petrusevičius, Stasys Prielgauskas, Kazys Veikša, Albinas Aldonis, Kazys Verikas, Julius Vaicekauskas,  Pranas  Jurkūnas, Jonas Jankauskas, Ignas ir Kazimieras Taruškiai, Leonas Bučinskas, Baltrus Rakutis. Statant kryžius dalyvauja ir kelių savanorių artimieji. Kazio Veikšos anūkė ir proanūkis, kuris smalsiai stebėjo vyrų darbus. Stasio Prielgausko sūnus. Albino Aldonio anūkas. Juliaus Vaicekausko sūnus. Dar keli žadėję dalyvauti negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.

Jonas Prielgauskas, pasiremdas į šalia stovinčio automobilio kraštą, susigraudinęs stebi darbus. Metai ir sveikata jau neleidžia prisidėti prie darbų. Tačiau vyras graudinasi sulaukęs, kad taip pagerbti savanoriai ir jo tėvas Stasys. Jonas prisimena, kad vaikystėje niekas apie savanorius nekalbėjo. „Laikai tokie buvo“. Apie tėtį ir mūšį vyras sužinojo brandžiame amžiuje. Bet sako, kad džiaugiasi patriotiškų musninkiečių iniciatyva.

Kartu dirba ir skulptorius Džiugas Jurkūnas, neseniai įsikūręs netoli Musninkų. Būtent jo sukurta stilizuota patranka pernai pastatyta Giedraičiuose. Skulptorius teigia, kad ketina tokią pačią patranką (tik kitu tekstu) pastatyti ir prie kryžiaus Musninkuose. Jau kitą rudenį tikimasi ketinimus įgyvendinti. „Musninkiečiai turi galimybę tą norą reikšti viešai, o mes parodysime kelius“ – kalba skulptorius Džiugas Jurkūnas. Giedraičių patranką jis pagamino per tris mėnesius.

Taučiulių kaime ruošiant vietą kryžiui pastebimas mažutis ąžuoliukas. Jis paliekamas augti ir globoti kryžių. Taip ir stovės kartu: ąžuolinis kryžius ir mažas ąžuoliukas, lyg simbolis kartų – kovojusių ir atsimenančių.

Kol kalbinu dalyvius, vyrai dirba. Bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis, kiti bendruomenės vyrai kryžiaus autorius Juozas Kalinauskas, skulptorius Džiugas Jurkūnas, savanorių artimieji, Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės kuopos šauliai – visi draugiškai kelia sunkų kryžių iš mašinos, neša akmenis, maišo skiedinį, kasa duobę. Pastatę kryžių, vieni vis dar kasa žemes, kiti dainuoja patriotines dainas. Vienas iš šaulių užriša tautinę juostelę ant kryžiaus. Dar kelios nuotraukos, Lietuvos valstybės himnas, atiduota pagarba. Prie kryžių lieka žvakutės ir gėlės.

Prie Musninkų ribos kryžius atsauktas į kelią, kuriuo atėjo priešas nuo Kernavės. Važiuojančius į Musninkus iš tolo nuo kalniuko pasitiks naujasis kryžius. Kitas kryžius taip pat iš tolo pasitiks važiuojančius į Musninkus, tik jau prie Taučiulių kaimo. Nepravažiuokite, sustokite. Juk tai mūsų tautos istorijos dalis, mūsų protėvių siekiai ir kovos už nepriklausomybę.

Neringa Tuškevičienė, nuotraukos autorės