Dviratis mieste tampa norma – kaip ir kodėl?

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

246780

Šiandieninė visuomenė smarkiai keičiasi. Siekiamybe tampa ne vien finansinė sėkmė ar ekonominis augimas, bet žmonių socialinė, emocinė ir fizinė gerovė. Keičiasi prioritetai, vartojimo įpročiai, miestų infrastruktūra. Ekologija nebėra ideologinis lozungas, deklaruojamas plakatuose ir atsišaukimuose, o pamatinis principas, kuriuo remiantis organizuojamas kasdienis gyvenimas.

Vis daugiau žmonių renkasi dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę, ir dviratis seniai nebėra sportininko ar turisto atributas arba laisvalaikio leidimo būdas. Besikeičianti visuomenė, aprangos kodas, verslo aplinka, miestų infrastruktūra tampa vis palankesni dviračiams ir dviratininkams.

Kaip dviratis ir dviratininkai atrodo šiandienos pokyčių kontekste?

Aprangos kodas liberalėja – keičiasi dviratininkų naudai

Buvote įpratęs vykti į darbą automobiliu, apsirengęs nepriekaištingai išlygintą kostiumą su akinamai baltais marškiniais, arba dalykišką kostiumėlį ir elegantiškus aukštakulnius? Šiandien verslo aplinka keičiasi, ir keičiasi dviračių mylėtojų naudai. Trumpai tariant, ji liberalėja.

Vis daugiau žmonių atvyksta į darbą dviračiu, pietų pertraukos metu arba po darbo skuba į sporto klubą. Pamažu nusitrina skirtumai tarp darbo, sporto ir laisvalaikio aprangos. Populiarėja stilius, vadinamas Athleisure. Tai – angliškas terminas, sudarytas iš žodžių athletic (sportiškas) ir leisure (pramoga). Žmonės su ta pačia apranga eina į sporto klubą, paskui į darbą, o dar vėliau – imasi kitų veiklų.

Apranga tampa mažiau formali, paprastesnė, komfortiškesnė. Kostiumus keičia džinsai, jogos kelnės, sportiniai megztukai ir marškinėliai. Su tokia apranga drąsiai galite sėsti ant dviračio, o nuo lietaus jus apsaugos specialūs apsiaustai ir purvasargiai.

Net jei dirbate aukštesnės grandies vadovu, apranga nebėra jokia kliūtis važiuoti į darbą dviračiu.

Transporto problemų sprendimai – palankūs dviračių mėgėjams

Transporto kamščių ir ekologinio užterštumo problemos seniai sprendžiamos ne vien tiesiant platesnius kelius ir statant viadukus.

Vakarų šalyse ši problema sprendžiama keliais būdais – draudimais (pvz. seniems ir taršiems automobiliams draudžiama patekti į tam tikras zonas mieste) arba apmokestinimu (mokesčiai už parkavimą). Bendro naudojimosi automobilių kompanijos skatina vartotojus atsisakyti nuosavų automobilių ir naudotis jų paslaugomis, prekybos centrai skatina naudoti žingsnius skaičiuojančias programėles, o už vaikščiojimą pėsčiomis siūlo įvairias nuolaidas.

Negalima sakyti, kad nuosavas automobilis, kaip susisiekimo priemonė ir kaip statuso simbolis, praranda savo vertę. Greičiau, reikėtų sakyti, praranda monopolį – be nuosavo automobilio, atsiranda daugybė kitų populiarių, priimtinų, mėgstamų susisiekimo priemonių, tokių kaip bendro naudojimo automobiliai, paspirtukai, elektroniniai paspirtukai, ir žinoma, dviračiai. Dviratis nebėra sportininkų atributas ar laisvalaikio užsiėmimas – dviratis tampa normalia, visaverte, įprastine susisiekimo priemone.

Besikeičiančios gerovės samprata skatina persėsti ant dviračio

Šiandien, vis populiaresni tampa aplinkai draugiški pastatai, apšildomi saulės energija ir pasižymintys aukštu energetiniu efektyvumu. Darbuotojai renkasi biurus, kur įprastinę kabinetų sistemą pakeičia atvirų erdvių, angliškai vadinama open space sistema, greta to, darbuotojams siūloma komfortiška aplinka su žaliosiomis zonomis, poilsio erdvėmis ir sporto klubais.

Gerovė nėra nebėra tai, kas buvo prieš keliasdešimt metų – nuosavas kabinetas, brangus kostiumas ir automobilis galingu varikliu. Šiandien, gerovė suprantama kaip sveika gyvensena, švari gyvenamoji aplinka, subalansuota mityba, pakankamas fizinis krūvis, emocinė ir fizinė sveikata. Šiame kontekste, dviratis įgauna kitokią vertę. Dviratis, kaip kasdieninio susisiekimo priemonė, tampa naujos vertybių sistemos išraiška. Belieka tik išsirinkti dviratį labiausia tinkantį sau, kokybišką – ir važiavimas tikrai bus ne tik sveikatai naudingas užsiėmimas, bet ir malonumas. https://www.velonova.lt/ siūlo savo klientams dviračio sėdėsenos nustatymą, po kurio važiavimas tampa itin komfortabilus ir malonus.

Vartojimo struktūros pokyčiai – ar dviratis gali būti statuso simbolis?

Žmonės sako, o kaip socialinis statusas, juk labiausiai matomas socialinio statuso simbolis yra automobilis. Statuso demonstravimas pats savaime nėra blogas reiškinys, kartais jis yra neišvengiamas ir nereiškia, kad šito turite atsisakyti.

Tačiau nepamirškite, kad dviračių, kaip ir automobilių pramonė, nestovi vietoje – atsiranda naujos, tvirtesnės ir lengvesnės medžiagos dviračio rėmui gaminti, naujos technologijos, parenkančios optimalią sėdėseną ir fizinio krūvio pasiskirstymą, efektyvios saugumo priemonės, elektroniniai priedai, taip vadinami dviračio kompiuteriai ir kt.

Kokybiškas žinomo gamintojo dviratis taip pat gali būti statuso simbolis. Šiandien, galite įsigyti gerą, patikimą dviratį už kelis šimtus eurų, tačiau išskirtinės kokybės dviratis gali kainuoti ir 15 000 eurų – tai yra daugiau, nei vidutinis automobilis.

Atraskite dviratį iš naujo

Posakis Išradinėti dviratį iš naujo reiškia išradinėti tai, kas jau seniai buvo išrasta. Dviračio iš naujo išrasti neįmanoma, tačiau galima iš naujo jį atrasti – pagalvokite, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė mados, požiūriai, vertybinės nuostatos, miestų ir transporto infrastruktūra, galiausiai, kaip patobulėjo patys dviračiai. Besikeičiančioje šiandienos visuomenėje dviratis ir važiavimas dviračiu turi visiškai kitokią prasmę.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt