Jaunieji turistai keliavo Sirvėtos regioninio parko takais

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

82122

Su pavasario saule ir vasariškai atšilusiu oru prasidėjo mokinių pavasario atostogos. Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras savo ugdytinius vėl pakvietė pažinti mūsų mažos šalies - Lietuvos įdomiausias vietas.

Šį kartą mūsų maršrutas vedė į Sirvėtos regioninį parką, esantį Švenčionių rajone.

Keturiasdešimties žmonių grupė balandžio 24-28 dienomis grožėjosi ryškiais mėlynuojančiais ežerais, Švenčionių aukštumoms būdingais duobkloniais ir gūbriais, kalvomis, pilkapynais ir piliakalniais.

Apsistoję Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklos patalpose, esančiose Šventos kaime, aplankėme Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą. Čia, po mitologiniu „Gyvybės medžiu“, prasidėjo mūsų pažintinė kelionė, supažindinanti su svarbiausiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, istorinio Nalšios krašto tradicijomis, baltų pasaulėjauta.

Toliau ekspozicija tęsėsi lauke ir vedė į mišką mitologiniu pėsčiųjų taku. Jis įkurtas 2014 m. Sirvėtos regioniniame parke ir yra 1,3 kilometro ilgio. Šioje atkarpoje yra 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės. Mums tai buvo puiki galimybė šiuos dalykus pažinti ir suprasti, atrasti daugiau dabarties sąsajų su praeitimi.

Gavome Sirvėtos regioninio parko teritorijos žemėlapį ir susidarėme maršrutus kitų dienų žygiams. Vienas maršrutas vedė prie Ilgio ežero, aplankant Šventos pilkapyną. Jis yra Šventos miške 2,3 ha plote, išlikę apie 30 pilkapių. Čia protėviai buvo laidojami IX-XII a. viduryje.

Kitą dieną per Saločio telmologinį draustinį traukėme į Aučynų piliakalnį. Praėję Aučynų kaimo kapinaites ir kryžių, pasiekėme piliakalnį. Ši kalva užima apie 0,61 ha plotą. Nusileidę nuo piliakalnio, ėjome toliau į Čiūlėnų geomorfologinio draustinio teritoriją, į Kačėniškės piliakalnį, aplankydami partizanų žūties vietą Bujutiškės vienkiemyje. Kačėniškės piliakalnis įrengtas Nalšios žemėje, Mergežerio ežero vakariniame krante, o iš kitos pusės supa pelkėtos žemumos. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabūs vaizdai. Pasigrožėję, papietavę patraukėme atgal į Sirvėtos gamtos mokyklą, kur buvome įsikūrę. Vakarop pasiekėme savo laikinus namus.

Smagiai leidome vakarus prie laužo, bendraudami, derindami balsus ir dainuodami dainas. Traukdavom į liepų pavėsinę. Šios liepos buvo pasodintos 1925-1926 m. Civinskių Šventos dvare, o dabar yra respublikinės reikšmės gamtos paminklas. Jų paunksmėje gera pasislėpti nuo saulės kaitros. Šalia įkurdintas deivės Laimos simbolis. Anot mitologijos, tai mitinė būtybė, lemianti žmogaus likimą gimstant.

Tos kelios dienos prabėgo nepastebimai ir atėjo metas atsisveikinti su Sirvėtos regioniniu parku, su Šventos kaimu ir vieni su kitais. Iki kitų gražių susitikimų, draugai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt