PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Birželio 6 d. 06:00

L. Stuokos-Gucevičiaus katedros 220 metų sukakčiai – įvairių epochų vargonų muzikos koncertai

Vilnius

Vilniaus arkikatedroje – vargonų muzikos ciklo „Vox organi cathedralis“ koncertai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


177607

Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje – šiemet mini dabartinės Vilniaus katedros pastatymo 220 metų sukaktį.

Šiandieninė Vilniaus arkikatedra bazilika, kurios kriptų skliautai išsaugojo net ankstyvąją gotikinę sienų tapybą, yra dosni erdvė skleistis įvairių epochų vargonų muzikos garsams, pabrėžiant arkikatedros architektūros, čia saugomų meno vertybių ir vargonų muzikos tarpusavio sąveiką ir harmoningą visumą, sakoma Nacionalinės vargonininkų asociacijos pranešime. Kaip jau tapo įprasta, visą vasarą, iki rugpjūčio 26 d., ketvirtadienio vidudieniais, arkikatedroje vyks ciklo „Vox organi Cathedralis“ (Katedros vargonų balsas) koncertai, šįkart dedikuoti Lietuvos sakralinės architektūros šedevro jubiliejinei sukakčiai.

Vargonuos Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė, Indrė Gerikaitė, Jurgita Kazakevičiūtė, Gražina Petrauskaitė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Gražina Trekur, Balys Vaitkus, taip pat pirmosios Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijų laidos (2018–2021 m.) absolventai. Šių metų ciklo „Vox organi Cathedralis“ atlikėjai savo programų akcentais simboliškai rinkosi kūrinius, sukurtus XVII–XX a. kompozitorių: J. Pachelbelio, J. Boyvino, W. A. Mozarto, A. G. Ritterio, M. E. Bossi, O. Ravanello, M. Duruflé, E. Andrée, H. Andriesseno ir kt., kadaise dirbusių įvairių Europos miestų katedrų vargonininkais.

Dabartinė arkikatedra – penktasis Vilniaus katedros pavidalas, šventovės istoriją primena Nacionalinė vargonininkų asociacija. Po 1419 m. gaisro kunigaikštis Vytautas iš pamatų atstatė didingą brandaus gotikos stiliaus šventovę. Po vėlesnių gaisrų katedra buvo vėl restauruojama ir atstatoma, taip palaipsniui įgydama renesanso, baroko stiliaus bruožų. 1752–1754 m. katedra rekonstruota pagal žymaus Vilniaus baroko architekto Johano Kristupo Glaubico projektą. 1769 m. rugsėjo 2 d. pamaldų metu katedrą nusiaubė audra, žuvo žmonės. Nors po šio tragiško įvykio kurį laiką katedroje dar vyko apeigos, avarinės būklės pastatą buvo nuspręsta rekonstruoti.

Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis katedros rekonstrukcijos autoriumi pasirinko Vilniaus architektą Lauryną Stuoką-Gucevičių (1753–1798). Naujos, klasicistinės Katedros projektas pradėtas rengti 1777-aisiais: globojamas vyskupo Masalskio, 1777–1780 m. L. Stuoka-Gucevičius mokėsi architektūros meno Romoje, tobulinosi Paryžiaus karališkojoje dailės akademijoje ir Žako Fransua Blondelio architektūros mokykloje. Į Lietuvą grįžęs jau kaip susiformavęs menininkas, 1781-aisiais L. Stuoka-Gucevičius subrandino galutinį modernios, įspūdingos, galingos struktūros Vilniaus katedros projektą. Prasidėjo katedros rekonstrukcijos darbai, užtrukę 20 metų. Katedros statybas 1801-aisiais, jau po L. Stuokos-Gucevičiaus mirties, užbaigė jo mokinys architektas Mykolas Šulcas. Išlikę vyskupo Masalskio laiškai liudija, kad naujai rekonstruotos katedros vidus iš esmės nebuvo pakeistas.

ELTA