Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias iki šiol per metus fiksuotas farmacinių atliekų kiekis. Viena vertus, gyventojai elgiasi atsakingiau. Kita vertus, skaičiai verčia suklusti: ar namų vaistinėlėse ne per dažnai atsiduria vaistai, kurie taip ir lieka nepanaudoti?

Sparčiai populiarėjant technologijoms ir augant jų skvarbai visuomenėje, vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Keli sakiniai pokalbių roboto atsakyme gali pateikti galimą diagnozę ir pasiūlyti gydymą. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai perspėja: nors DI gali būti naudingas informacijos šaltinis, tačiau jis nepakeičia individualios medicininės konsultacijos, ir net gali suklaidinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 9-ąją metų savaitę (vasario 23 d. – kovo 1 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 817,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš jis siekė 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI), gripu ir koronaviruso infekcija (toliau – COVID-19 liga) padidėjo visose Šiaulių apskrities savivaldybėse, išskyrus Kelmės ir Radviliškio rajonus. Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.