Partizano Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo palaikus priglaudė Vajasiškio žemė

Utena

Nuotraukose - iškilmių Vajasiškyje akimirkos. Autoriaus nuotraukos

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

181157

Liepos 4 d. Vajasiškyje iškilmingai, pakiliai buvo palaidoti Lietuvos partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo palaikai. Oficialus atsisveikinimas su Vytautu Kazimieru Miškiniu-Viesulo vyko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Į iškilmes atvyko Lietuvos kariuomenės atstovai, partizano atminimą pagerbė Garbės sargybos kuopos kariai, savanoriai, šauliai, giminės, artimieji, kovų bendražygiai. Karstas apklotas Lietuvos Respublikos valstybine vėliava. Šalia karsto - aukšti Vyriausybiniai apdovanojimui, partizano pelnyti už narsią kovą.

Šv. Mišias partizano garbei aukojo Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Mišių metu vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pažymėjo, kad dar niekada nebuvo tokio įvykio, tokių laidotuvių Vajasiškyje. Prie laisvės kovotojo karsto padėti vainikai, gyvų gėlių puokštės nuo Prezidento, Seimo, rajono Savivaldybės, šių laidotuvių dalyviams palinkėjimus atsiuntė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė pirmininkė. Iškilmėse dalyvauja daug kariuomenės atstovų. Vyskupas kalbėjo, kad kartu mes šiandien visi prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje didvyriškai žuvo. Partizanai įrodė, kad tauta niekada nebuvo nugalėta. Kartu vyskupas Jonas Kauneckas džiaugėsi, kad įvykdytas partizano motinos Uršulės Miškinienės prašymas – surasti ir tinkamai palaidoti sūnų. Šiandien, sakė vyskupas, partizanas po Šv. Mišių bus palaidotas Vajasiškio kaimo kapinėse, šeimos kapavietėje.

Skambant bažnyčios varpams, Garbės sargybos kariai išnešė iš bažnyčios į kapines karstą. Procesiją lyrine melodija pasitiko Lietuvos kariuomenės orkestro trimitininkas. Prie kapo duobės iškilmių moderatorius Aurimas Gudas perskaitė Vytauto Kazimiero bendražygio, partizano Jono Kadžionio-Bėdos atsiųstą palinkėjimą, kuriame laisvės kovotojas ragina nepamiršti kovų draugų ir būti dėkingiems už jų kovą ir sudėtas aukas.

Prisiminimais apie dėdę pasidalijo dukterėčia Zita Miškinytė Mazurienė. Kviesdami branginti ir vertinti mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę, nepamiršti Lietuvos partizanų aukų ir jų atminimo puoselėjimo, prasmingas kalbas pasakė Krašto apsaugos sausumos pajėgų vadas Linas Kubilius, tremtyje gimęs rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Jurevičius pažymėjo, kad Vytauto Kazimiero gyvenimas trumpas, bet labai ryškus, jaunas žmogus dėl laivės nepagailėjo didžiausio turto – gyvybės. Partizaninis judėjimas yra gražus prasmingas puslapis Zarasų krašto istorijoje, o Vytautas Kazimieras šiandien žinomas pasipriešinimo simbolis. Šiandien jau galima aplankyti jo kapą, uždegti žvakelę ir mintyse padėkoti už laisvę, kurią šiandien turime. Daug gražių padėkos žodžių tarė ir kiti laidojimo iškilmių dalyviai.

mid-news-zrs-79-pg4.JPG

Laidotuvių iškilmėse dar sykį prisiminti trumpo, bet labai ryškaus partizano gyvenimo ir kovos etapai. Partizanas Miškinis gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Šeimoje jo gyvenimas buvo grindžiamas tautiškomis, katalikiškomis ir patriotiškomis vertybėmis. Vytautas Kazimieras mokėsi Vajasiškio pradžios mokykloje, Degučių mokykloje, vėliau Zarasų ir Salako gimnazijose. Priklausė pogrindinei Salako miestelio jaunimo organizacijai, nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. Sovietų saugumas įtarė Miškinį dalyvaujant pogrindyje, todėl jį sekė. Vėliau jis buvo pašalintas iš Salako gimnazijos. Miškinis 1948 metais įstojo į partizanų gretas. 1950 m. gegužę reorganizavus Laisvės būrį į Žalgirio kuopą, buvo paskirtas Žvalgybos skyriaus viršininku, tuo pačiu metu ėjo ir Sartų partizanų rajono (buvusių Dusetų, Zarasų ir Dūkšto valsčių sankirta) štabo viršininko pareigas. 1951 m. pabaigoje MGB pavyko nužudyti arba suimti beveik visus Žalgirio kuopos laisvės kovotojus. Gyvi liko ir kovą tęsė tik Miškinis-Viesulas ir Petras Pošius-Gediminas. 1957 m. patikėjęs okupacinės sovietų valdžios pažadais Miškinis-Viesulas legalizavosi. MGB iškart jo nesuėmė, kurį laiką leido gyventi laisvai, taip bandydama iš miškų išvilioti kitus, ginklų dar nesudėjusius partizanus. Tuo pasinaudojęs Miškinis išvyko į Krasnojarsko kraštą pas ištremtus tėvus, o 1961 m. pavasarį kartu su tėvais iš tremties grįžo į Lietuvą. 1961 m. spalio 6 d. kartu su kitais, sovietų pažadais patikėjusiais ir legalizavusiais partizanais, Miškinis buvo suimtas. 1962 m. kovo 14 d. Miškinis-Viesulas LSSR Aukščiausiojo teismo buvo nuteistas mirties bausme. Mirties bausmė trisdešimt trejų metų Vytautui Kazimierui Miškiniui-Viesului buvo įvykdyta Vilniaus KGB egzekucijų kameroje. Po ilgų paieškų 2020 m. lapkričio 28 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Vilniaus Našlaičių kapinėse surado paslėptus partizano palaikus. Garbės sargybos kuopos kariai nuėmė nuo karsto Lietuvos vėliavą ir perdavė ją saugoti partizano dukterėčiai Janei Kaminskienei. Partizano atminimas pagerbiamas tylos minute. Dainuoja Zarasų kultūros centro dainininkai dainavo liaudies dainą „Oi neverk, motušėle“, kitas partizanų dainas.

Karstas nuleidžiamas į duobę. Skamba trys pagarbos ir atminimo salvės. Padedamos gėlės ir vainikai, uždegamos žvakutės. Partizano Vytauto Kazimiero Miškinio Viesulo garbei ir atminimui iškilmių dalyviai sugiedojo Lietuvos Respublikos himną, taip pagerbdami ne tik palaidoto partizano, bet ir visų žuvusių šiame krašte Lietuvos patriotų atminimą.

Prie partizano kapo pakeliama Lietuvos vėliava, čia ji kabės dabar visada, saugodama laisvės kovotojo amžinojo poilsio vietą.

mid-news-zrs-819-pg24.JPG

Už gražų partizano pagerbimą iškilmių dalyviams padėkojo Vytauto Kazimiero sūnėnas Jonas Miškinis. Kaip niekad šiose iškilmėse dalyvavo daug žmonių. Buvo daug tų, kurie apie laisvės kovotoją žino iš tėvų ir senelių pasakojimų, spaudos. Pagerbti į laidotuves partizano atvyko ir jo bendraamžiai. Laidotuvių iškilmėse sutikome Stasę Pumputienę ir Bronių Pumputį. Jie į Vajasiškį atvažiavo iš Utenos rajono Gaidžių kaimo. Buvo daug ir kitų partizano kraštiečių, kaimynų, bičiulių. Visi iškilmių dalyviai dar sykį tą sekmadienio dieną pademonstravo – praeities, laisvės kovų didvyriai yra gerbiami ir šventai saugomas jų atminimas.

Petras Ivanovas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt