Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
RamunėŠaltinis: Etaplius.lt
„Artėjant trumpiausiai metų nakčiai, galima sakyti, mus aplankė stebuklas. Prieš Kalėdas išmėginę šiaudinių žaisliukų gaminimo techniką, daugelis gyventojų puoselėjo svajonę kartu pasigaminti sodą savo namams. Esame labai dėkingi Raimondai ne tik už nuostabią draugystę, skiriamą laiką, įsiklausymą ir svajonių išpildymą, bet ir už energiją, iniciatyvą, motyvaciją bei visokeriopą pagalbą. Šios edukacinės iniciatyvos rezultatas nėra tik mūsų namus papuošusi nuostabi kupolinė saulutė – šis bendradarbiavimas į mūsų namus įnešė labai daug dalykų, kurie nėra matomi akimis, juos galima pajusti tik širdimi“, – sako Žydrūnė Gečiauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės globos namų socialinė darbuotoja.
Pasak jos, nors kupolinės saulutės gamybai reikėjo daug kantrybės ir susikaupimo, gyventojams reikėjo daugiau kantrybės belaukiant šios edukacijos. Daugelis jų prisiminė ankstesnėje R. Kiminaitės vestoje edukacijoje patirtus pozityvius jausmus ir išgyvenimus, kuriuose leido patirti medituojantis užsiėmimas, o ir verti smulkesnes smilgų detales nebuvo sunku – viena vertus, tai jau buvo išbandytas kelias, kita vertus, smulkiosios motorikos lavinimas per lytėjimą, pažinimą, dėmesio koncentracijos ir erdvinio mąstymo lavinimą, Šiaulių miesto savivaldybės globos namų gyventojams yra labai įtrauki veikla.
„Kiekvieną kartą senjorai mane sužavi savo noru prisidėti, noru kurti. Nepaisant nieko. O kaip akys spindėjo, kai užgimė saulė! Juk patys prisidėjo!“ – pasibaigus užsiėmimui, teigė tautodailininkė R. Kiminaitė, dėkodama kiekvienam edukacijos dalyviui, tarp kurių – ir praktiką atliekančios Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Socialinio darbo priežiūros katedros studentės Gustė ir Ugnė.
Pagaminta saulutė iš smilgų – tarsi reveransas svarbiausiam Joninių simboliui. Senovėje būtent per šią šventę buvo dėkojama saulei už šilumą ir šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. XVIII–XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrįžos šventė net buvo vadinama Saulėmis, pabrėžiant augmenijos klestėjimą ir vešėjimą. Tai ir atspindi saulutei pasirinkta speciali žolė – smilga, kuri nors ir būdama trapi, simbolizuojanti ne tik nuolankumą, tuo pačiu yra ir turtų, gausos simbolis.
„Taip jau nutiko, kad ir šiųmetės šimtmetį mininčios Dainų šventės simbolika yra susieta su išskirtine lietuvių kultūros ir paveldo tradicija – sodais. Labai džiugu, kad sukurta saulutė tarsi Dainų šventės aidas pasiekė mūsų namus. Daugelis gyventojų neturi fizinių pajėgumų apsilankyti šioje šventėje, tad galite įsivaizduoti, kiek džiaugsmo suteikia tokie prasmingi susitikimai, kurių metu gimsta nuostabūs kūriniai“, – pabrėžia Ž. Gečiauskienė.
Tai – ne pirma tautodailininkės R. Kiminaitės ir Šiaulių miesto savivaldybės globos namų gyventojų bendradarbiavimo patirtis. Pernai gruodžio pradžioje visi kartu ruošėsi žiemos šventėms – kūrė šiaudinius reketukus, iš kurių surišamas sodas, ir puošė Kalėdų eglutę. Gyventojai nesitikėjo, kad papuošta žaliaskarė ne tik džiugins juos, apsilankančius artimuosius bei darbuotojus, bet ir taps svarbaus įvykio liudininke. Tuo metu UNESCO į Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukė šiaudinių sodų rišimo tradiciją, o šiauliečiai parodė, kad šį kultūrinės tapatybės ženklą galima puoselėti ir per socialinio darbo veiklas.