Augenio Kaspučio tapybos darbų paroda: autorius parodoje dalyvavo iš Aukštybių

Lentvaris – ne mūsų savi­valdybė, bet pirma po karantino tapybos paroda, atidaryta Lentvario kultūros rūmuose, glaudžiai susieta su Vieviu. Parodoje pristatyti Vievio meno mokyklos moky­tojo, dailininko, fotomenininko Augenio Kaspučio tapybos darbai, ekspoziciją galima lankyti iki gegužės 31 d. Deja, taip atsitiko, kad pirmosios savo personalinės parodos atidarymą jam jau teko stebėti iš Aukštybių, kūnui dar gulint šarvojimo patalpose.

Paroda
Kai Augenis dar gulėjo ištiktas komos Vilniaus Lazdynų ligoninėje, Adelei Kasputienei paskambino darbuotoja iš Lentvario kultūros rūmų ir pasiūlė po karantino suorganizuoti kokią nors parodą. Apie netikėtą ligą kultūros darbuotojai nežinojo, o sergančiojo žmona Adelė Kasputienė išklausė informaciją ir pažadėjo pagalvoti. „Nuvykus prie ligoninės, kur laukė sūnus Kipras, pagalvojau, o gal pasitarti su Kipru, jei palaikys mintį, tai kodėl gi nesurengti Augio personalinės parodos,- sako Adelė, – į parodą atvykę draugai palaikys moraliai, mūsų gera energija padės su liga kovojančiam Augiui“.

Tada ištikimoji Augenio bendražygė, gavusi sūnaus palaikymą, su drauge Liudmila Ikonikova nuvyko į Vievį, surinko klasėje paliktus tapybos darbus, nuvyko į Semeliškes, ten dar tris darbus paėmė ir tą patį šeštadienį atvežė į Lentvario kultūros rūmus. Tapytojas Romas Žmuidzinavičius pasisiūlė padėti parengti ekspoziciją, atvyko su savo bičiuliu dailininku Vidmantu Gerulaičiu, trise gan greitai ir gražiai parengė ekspoziciją. Kipras sukūrė parodos plakatą, panaudojo Adelės fotografuotą tapančio Augenio portretinę nuotrauką.

Paroda, kaip ir buvo planuota, atidaryta balandžio 23 d. 17.30 val., deja, Augenio gyvybė užgeso balandžio 21 d. Bet į jo parodą žmonių plūdo tiek, kad kiekvienas žymiausias tapytojas tik pavydėti galėtų.

Netekties prasmė
Parodos atidaryme kalbėjęs Vievio meno mokyklos direktorius Eugenijus Vedeckas prisiminė susitikimų akimirkas, filosofiškai žvelgė į darbų tęstinumo prasmę. Nors E. Vedeckas ir A. Kasputis augo gretimuose kaimuose, susitikti jiems likimas lėmė Vievyje. O jau jo pažįstami įvairiuose susitikimuose sužinoję, kad Eugenijus dirba Vievyje, vis paklausę, gal pažįstantis tokius Kaspučius. Tada tik direktorius sužinojo, kad dailininkai ir pedagogai Adelė ir Augenis Kaspučiai keletą kartų Lietuvos mastu organizavo vaikų dailės darbų konkursą „Senų daiktų istorijos“, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija (Birutiečių draugija) organizavo tarptautinį mokinių piešinių konkursą „Tėvynės labui“, bendradarbiaujant su Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla devynis kartus prisidėjo prie jaunųjų atlikėjų ir dailininkų festivalio-konkurso „Skambinu, įsivaizduoju, piešiu“ organizavimo, kasmet dalyvavo įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose pleneruose Lietuvos gražiausiose vietovėse ir užsienyje, nuolatos dalyvavo parodose…
Direktorius sako, kad jį stebino A. Kaspučio darbštumas. Direktorius nesupratęs, kodėl vaikai po pamokos pasilieka klasėje, neskuba namo. „Tada pagalvojau, gal veiklos mokytojui trūksta“,- prisiminimais dalijosi direktorius. O mokytojas jam paaiškinęs, kad tegul vaikai piešia klasėje, jei jiems čia gera, o jis dirba kitus darbus bendruomenei.

O darbų mokyklai jis pridarė daugybę: įvairios dekoracijos, moksleivių darbų parodos virtualios ir kontaktinės, fotografijose įamžintas kiekvienas renginys ir t.t. Dabar, šią netekties valandą, direktorius mano, kad mokytojas visą laiką skyrė darbui, nepasilikdamas laiko poilsiui. Direktorius dėkojo A. Kaspučiui už besąlygišką jo, kaip naujojo mokyklos vadovo, palaikymą. Direktoriui jis visada turėjęs tik vieną klausimą: ką dar reikia padaryti?

Ši netektis, pasak direktoriaus, Vievio meno mokyklai įneš naujų spalvų: mokykla pasistengs įamžinti savo iškilaus pedagogo atminimą, jo auklėtiniai mokytojo atmintį įprasmins naujais meniniais darbais, o jo žmona ir ištikima bendrakeleivė Adelė Kasputienė, mano direktorius, suras jėgų surinkti visus A. Kaspučio darbus į vieną vietą, su mokyklos vadovų pagalba juos išleisti viename leidinyje ir tęsti kartu pradėtus menininko darbus.
Menininkų prisiminimai
Parodoje dalyvavo gausus bū­rys menininkų: bendramokslių, bend­radarbių, bendraminčių. Žinomas šalyje dailininkas ir A. ir A. Kaspučių bendramokslis Vilniaus dailės akademijoje Saulius Kruopis pasidalino prisiminimais apie jų bendradarbiavimą, o vėliau savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Labai dažnai buvo įdedamos mūsų bendros veiklos, parodų, kelionių, plenerų ir tapybos kūrinių nuotraukos.

Augeni, ačiū TAU, esi tikras draugas, visada buvai šalia, bent tuos paskutinius 7 metus, kai mes vėl aktyviai bendraudavom, po to, kai susitikome Knygų mugėje, ir Adelė Kasputienė tiesiog pakvietė atvykti į Vievio meno mokyklą.
Augeni, nors nuo VDA laikų esame beveik bendrakursiai, kartu studijavome Tapybos fakultete, susitikdavome tapybos pleneruose, o 2018 m. kartu net į Ukrainą važiavome, Nidoje kartu tapėme 2017, 2018, 2020, Vievyje tai du kartus, Lentvaryje pernai – 2020, Vilkyškiuose 2017, Linkuvoje 2019, Pagėgiuose 2018 ir t. t. 2018 m. mudu kartu, ir Adelė, ir Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir mano sūnus Karolis, lankėmės Klaipėdoje, pas nuostabų dailininką, Tavo Tėvelį Vytautą Kasputį, Profesorių, ilgus metus vadovavusį VDA Klaipėdos fakultetui, mokslų daktarą, tapantį ir kuriantį medžio skulptūras architektą, pamatėm tiek daug gražaus ir vertingo sakralinio meno sukurta, toks originalus, netradicinis,- aikčiojom iš nuostabos….
Vakar atvažiavome pas TAVE, susitikome, apsilankėme TAVO TAPYBOS parodoje Lentvario kultūros rūmuose. Buvo daug šilumos, meilės ir gerumo. Nuostabūs draugai ir tavo kolegos atvažiavo susitikti su Tavimi. Ypač juos stebino tavo nematytos koloristinės drobės. Įdedu bendrų, iš mūsų gyvenimo – gimtadienių, kelionių, plenerų, ekskursijų, parodų – su Tavimi, TAVO fotografijų, tiek – kiek Tau yra metų, tiek čia bus ir fotografijų. Ačiū Tau už viską, Brolau, tu esi tikras Gyvenimo RITERIS, mačiau ir išgyvenau iš arti – AUGENI“.
Atidarant parodą kalbėjo tapytojai Romas Žmuidzinavičius, Ojaras Mašidlauskas, pasisakė „Ažuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė Liudmila Ikonikova, Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.
Dar prieš nelemtą ligą tapytojas Saulius Kruopis pasiūlė Augeniui ir Adelei dalyvauti jungtinėje dailininkų parodoje, kuri vyks Seimo rūmuose. Menininkų asociacijos „Tiltas“ nariams skirta 10 molbertų ekspozicijai. Šalia bus eksponuojama 10 tapytojo Romualdo Kuncos darbų iš Neringos muziejų ir 10 darbų atrinktų VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“. „Taigi pirmasis, kuriam viską detaliai paaiškinau, kai jis man paskambino, buvo AUGENIS KASPUTIS, – sako Saulius Kruopis, – deja, jis balandžio 21 d. mirė, išėjo Anapilin, bet žmona Adelė Kasputienė kartu su Romu Žmuidzinavičiumi pasirūpins vienu jo tapybos darbu ir jie visi kartu pristatys jį į Seimą.“ Parodos pristatymas vyks gegužės 19 d.
Simboliška, kad 2017 m. Augeniui Kaspučiui buvo skirta tapytojo Romualdo Kuncos vardo premija už darbus Nidos plenere.
Prisimena kolegos
Apie Vievio meno mokyklos A. Kaspučio klasę atsiminimais dalijasi kolegos:
Dailės klasėje, Vievio meno mokykloje Augenis kūrė grandiozinius meno objektus, sumaniai konstravo iš įvairių medžiagų spalvingus personažus. Jauku buvo mokiniams ir visiems, kas užsukdavo į šią džiaugsmo ir fantazijos erdvę.
Mūsų laikraščio redakcija taip pat turi prasmingų prisiminimų apie bendrus darbus. Geriau Augenį pažinau ekskursijoje Kroatijoje. Tada jis vienas lakstė po kalnus ir į savo objektyvą pririnko gražiausių to krašto kadrų, atminimui liko nepakartojamos nuotraukos su ekskursijoje dalyvavusiais žmonėmis. Laikraštis taip pat daugelį metų vykdė gražų projektą su Vievio meno mokyklos dailės skyriumi.

Kiekvienų metų laikraščio leidžiamame kalendoriuje buvo spausdinami A. Kaspučio ugdytinių piešiniai. Įvairių švenčių proga savivaldybės vadovų sveikinimus taip pat iliustravome A. Kaspučio mokinių darbais. Paskutinis pokalbis ir susirašinėjimas su dailininku buvo prieš šv. Velykas: „… piešė nuotoliniu. Kažkas yra. Vakare Adelė grįš, pas ją 4–5 darbeliai yra, atsiųsiu. Su Šventom Velykom Jus!!!“.
Tikime, kad graži tradicija bus tęsiama. O Augenį prisimename tokį: mažai kalba, bet kai pasako, visada prasmingai… su nuoširdžia šypsena ir nepaprastu geraširdiškumu.

Julija Kirkilienė