Klaipėdos regiono tramplinas į sėkmingą ateitį – parengta specializacija: išsigrynino veiksmus ir imasi jų realizavimo

Baigiantis 2021 m., asociacijos „Klaipėdos regionas“ visuotiniame narių susirinkime savivaldybių merai patvirtino „Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m.“ įgyvendinimo programas 2021–2024 m. laikotarpiui. Tai – svarbus žingsnis visos strategijos kontekste, nes programos konkrečiai įvardija artimiausių metų darbus. Į numatytų veiksmų kūrimą bei įgyvendinimą jau įsitraukė daugybė regiono partnerių: viešojo sektoriaus, verslo, švietimo ir mokslo įstaigų atstovų, planuose – sulaukti ir naujų.

Pirmieji pokyčiai – jau artimiausiais metais

Iki 2030 m. strategijoje bendrai suplanuotos 86 priemonės, tačiau daugiau nei pusė jų, net 49, bus pradėtos įgyvendinti (esant ilgalaikėms priemonės) arba bus įgyvendintos jau per artimiausius metus.

„Programų patvirtinimas simboliškai užbaigia strategijos rengimo procesą, trukusį net ketverius metus, ir pažymi įgyvendinimo dalies pradžią. Tai reikšmingas etapas, kuriame dalyvauja ir iniciatyvą rodo visos institucijos bei struktūros, labai laukiame ir tų, kurie dar tik ketina prisijungti. Tik bendromis pastangomis galime tikėtis didelių bei reikšmingų pokyčių mūsų regione“, – sako Šarūnas Vaitkus, strategijos rengimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras.

Primenama, jog Klaipėdos regioną sudaro septynios savivaldybės (Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonų ir Neringos), jose aktyviai veikia verslo bei švietimo sistemos atstovai. Kuriama Klaipėdos regiono specializacijos strategija – visų šių sektorių partnerystės, idėjų ir bendro darbo pastangų vaisius.

Programose – dėmesys jūros, turizmo, bioekonomikos ir kitų sričių stiprinimui

Pasak Š. Vaitkaus, regione veikiantys partneriai jau pradėjo įgyvendinti pirmuosius programų darbus. Dar šiemet, t. y. 2022-aisiais jų numatoma įgyvendinti arba pradėti kone pusę šimto. Š. Vaitkus išskiria prioritetines strategijos kryptis – tai jūrinė ekonomika, bioekonomika bei turizmas.

Stiprinant jūrinę ekonomiką norisi įtvirtinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais. Pirmenybę numatoma teikti mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijų bei kitų jūrinės ekonomikos veiklų skatinimui.

Bioekonomikos srityje per dešimtmetį planuojama išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Šiuo tikslu iki 2024 m. numatomas Klaipėdos regiono bioekonomikos tarybos, sudarytos iš vietos valdžios, verslo, mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų, įsteigimas ir veiklos užtikrinimas. Taryba garantuos visų suinteresuotųjų šalių tarpinstitucinę sąveiką sprendžiant regiono bioekonomikos strateginės plėtros klausimus.

Kalbant apie bioekonomikos sritį, būtina paminėti ir maisto grandines, kurioms strategijoje numatoma daug dėmesio. Dar šiemet planuojama išanalizuoti esamą situaciją regione: įvertinti, kiek ir kokios vietos ūkininkų, žuvininkystės ir akvakultūros įmonių produkcijos turima regione, bei tai, ar šių resursų pakanka norint sukurti visavertes regiono maisto grandines. Išgryninus situaciją ir vietos gamintojų poreikius, bus imtasi veiksmų: kuriamas modelis, kaip vietos švietimo įstaigoms tiekti regiono ūkininkų produkciją, numatyta, kaip skatinti ūkininkų partnerystę ir bendradarbiavimą su vietos maitinimo sektoriumi. Šie veiksmai ateityje kurs pridėtinę vertę, pavyzdžiui, išvystys patrauklius regiono gastronominio turizmo produktus ir pan.

Trečioji dominuojanti kryptis – darnus, jūrinis ir pakrančių turizmas. Vienas pagrindinių jos uždavinių – vieningo regiono turizmo politikos valdymo modelio sukūrimas ir jam valdyti reikalingo regioninės turizmo organizacijos (RTO) atsiradimas. Šiuo metu, kaip pasakoja Š. Vaitkus, Klaipėdos RTO steigimo ir veiklos sąnaudų-naudos analizė bei veiklos modelis jau yra ruošiami.

„Kalbant apie kitus turizmo darbus mūsų regione, norime tapti daugiausia įrengtų dviračių takų turinčiu regionu Lietuvoje, todėl artimiausiais metais suplanuotos veiklos, susijusios su dviračių turizmo infrastruktūros kūrimu ir bendrai dviračių turizmo populiarinimu. Jei darbai vyks sklandžiai, jau iki 2024 m. galėsime mėgautis atnaujintais dviračių takais ir trasomis, paruoštais turistiniais maršrutais, dviratininkams draugiškomis įstaigomis“, – dėsto asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas.

Inovacijų, įgyvendinant pastarosios krypties darbus, numatoma ir daugiau. Keletas tokių – Danės upės pritaikymas laivybai ir vandens autobuso maršruto įdiegimas, taip pat Šventosios uosto rekonstrukcija bei naujų vandens maršrutų ir objektų sukūrimas.

Permainų sieks bendromis pastangomis

Artimiausiais metais bus siekiama stiprinti ir pramonės bei paslaugų ekonomiką – sritis, kurios sujungia ir papildo minėtąsias pagrindines. Pramonės sektoriaus tikslas – tobulinti jame dirbančiųjų technologines ir skaitmenines kompetencijas, gilinti įgūdžius, taip pat sukurti progreso vertinimo ir stebėsenos sistemos mechanizmą pažangios pramonės ekonomikos srityje.

Paslaugų ekonomikos kryptyje prioritetiniais artimiausių metų siekiais laikoma regiono pozicionavimo strategijos parengimas bei prekių ženklo sukūrimas ir įvedimas į rinką.

Eglė Stonkė, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė, antrindama Š. Vaitkui, sako, kad parengti programų tikslai ir siekiai yra ambicingi, tačiau kelti įsiklausant į paties regiono poreikius ir lūkesčius. Dėliojant regiono programas, atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kuriuose išryškinama ne tik specializacijų kūrimo, bet ir partnerysčių svarba.

„Esame nesyk akcentavę ir darkart pakartojame, jog regiono augimui bei progresui itin didelę reikšmę turi bendradarbiavimas ir partnerystės. Norime priminti, jog regionas atviras, tad visi norintieji gali dalyvauti veiklose, na, o jungtis prie iniciatyvų ar siūlyti savo idėjas kviečiami įvairių sričių specialistai“, – sako asociacijos vadovė.