Laimė irgi viena nevaikšto, tik ne visi gimsta su marškinėliais

Vilnius

Romos Balsienės nuotr.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

199213

Sekdami, kaip šaudo fejerverkai valdančiųjų stovykloje, politikuotojai vienu balsu tvirtino, kad iš tų pelų nebus grūdų, nes niekas neatsistatydins ir nuo valdžios nepasitrauks. Tokiu atveju reikštų, kad valdantieji pasitrauks neįgyvendinę svarbiausių sprendimų, dėl kurių ir atėjo į valdžią. Dar nelegalizuoti narkotikai, dar neįteisinta partnerystė (ir homoseksualų teisė įsivaikinti), dar neįvestas taršos mokestis už automobilius, kurio taip siekia aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Juk netrukus Seimui teks pasisakyti, kokia našta bus užkrauta žmonėms ant pečių. Šalyje – per 1,6 milijono lengvųjų automobilių.

Kalti estai, kad mums reikia tokio mokesčio

Galite neabejoti – Seimas pasisakys taip, kaip reikia valdantiesiems. Jei kuris iš jų stovyklos ir vėl pradės ožiuotis dėl postelio ar kąsnelio, atplauks iš opozicijos gelbėtojas raudonomis kelnaitėmis ir vargingiausia šalies gyventojų dalis mokės ne kiek už savo, kiek už turtingiausiųjų išmetamus teršalus.

Laukdama įstatymo patvirtinimo ceremonijos, Aplinkos ministerija savo interneto svetainėje paskelbė „išaiškinimą“, kodėl reikalingas taršos mokestis. Jei teorinė dalis, kodėl būtina mažinti transporto priemonių skleidžiamą taršą, yra aiški ir logiška, tai praktinė dalis, kaip tai būsią įgyvendinta, labai prieštaringa. Kai kuriose vietose, kaip sakoma, net ir neregys pamatytų, jog Vyriausybei pateikto Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio projekto autoriai taip ir nesugalvojo kaip pateisinti kai kuriuos savo siūlymus.

Skysčiausia projekto rengėjų „išaiškinimo“ vieta – bandymas apeliuoti į Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus ir jo pavaduotojo Andriaus Palionio siūlymus mokestį įskaičiuoti į kuro kainą. Tuo atveju būtų apsiribota bendra taisykle, kad tas, kas daugiau kuro sudegina, daugiau ir sumoka už paskleistą taršą. Tai būtų atsakymas į Simono Gentvilo siūlomą variantą, kad mažiau taršių automobilių savininkai moka mažiau ar nieko nemoka, nors nuvažiuoja keleriopai daugiau, gerokai daugiau sudegina kuro ir, galų gale, dėl to daugiau teršalų išmeta, nors ir mažesnėmis dozėmis. Juk kiekvienas pradinukas pasakys, kad dvi monetos po pusę euro yra lygios dvidešimčiai monetų po 5 centus. Kodėl tada vieni turėtų mokėti mokesčius už tai, kad kišenėje turi eurą, o kiti nuo to būtų atleidžiami.

Ši aritmetika Simonui Gentvilui svetima. Aiškindami, kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį, projekto šalininkai teisinasi, neva praktika rodo, jog vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Kažkodėl manipuliuodami dabar galiojančiu akcizu, į kurį taršos mokestis neįskaičiuotas, jie jie aiškina, jog per 15 metų dyzelino akcizas išaugo 28 proc., benzino – 22 proc., o transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, – 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. kasmet.

Tai kas draudžia, sakykime, taršos mokestį įskaičiuoti ne į akcizą, o pridėti prie kuro kainos (pavyzdžiui, po 1 ct už litrą), ir kasmet peržiūrėti?

Tačiau dangstytis „akcizo“ formuluote naudingiau, nes galima rasti „argumentų“. „Gentviliukai“ kažkodėl net bando pasitelkti faktą, kad dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia, lyginant su kitomis ES šalimis. Jie net daro išvadą, kad akcizo didinimas nėra pakankama priemonė skatinant efektyvesnį ir mažiau taršų pasirinkimą.

„Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, – tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga. Nėra valstybės, kurioje transporto tarša mažėtų tik didinant kuro akcizą,“ – tarsi ką tik pabudę iš miegų paisto projekto kūrėjai.

Kai žodis „gali“ yra įrodymas

Vis dėlto jie pripažįsta, jog naujas Euro 6 standarto automobilis vis dėlto teršia. Nors čia pat palygina, kad Euro 1 standarto automobilis, sudegindamas tą patį kiekį kuro, gali išmesti dešimtis kartų daugiau. Tik štai kiekvienas pasakys, kad žodį „gali“ reikėtų taikyti abiems atvejais. Nes gali tą patį teršalų kiekį išmesti ir vienas, ir kitas, jei yra netvarkingas, jei nuvažiuoja dešimt kartų daugiau. Tik pagal projekto kūrėjų siūlymus vienas mokėtų, o kitas – ne, ką ir bandė paaiškinti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į seimą išrinktas Jonas Pinskus.

Sunerimusią visuomenę projekto šalininkai ramina, kad mokestis atsiras ne rytoj. Jis būsiąs įvestas tik nuo 2023 metų sausio 1 dienos, o už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. liepos 1 d. Galbūt tuo metu dalies mūsų šioje žemėje ar šioje Marijos žemėje nebebus. Bet galbūt valdžioje nebebus ir Simono Gentvilo.

Raminti bandoma ir tuo, kad socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone – 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. Eur kompensaciją pakeisdami taršų automobilį netaršiu.

Tik štai įdomu, už kokias lėšas socialinę paramą gaunantis gyventojas pirktų tą netaršų automobilį. Gal būtų numatyta speciali socialinė parama automobiliui įsigyti?

Kalbėdami apie pagyvenusius žmones, kurie, skaičiuojama, dažniausiai važinėja senesniais ir taršesniais automobiliais, „gentviliukai“ atkreipia dėmesį, kad Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams: sulaukusiems 64 m. amžiaus – 50 proc.; šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, kurios turi galiojančią šeimos kortelę – 50 proc.; piniginės socialinės paramos gavėjams – 50 proc. (lengvata taikoma vienam bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens valdomam automobiliui); iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems automobilių valdytojams – 50 proc.; nuo mokesčio atleidžiami specialiai negalią turintiems žmonėmis pritaikytų automobilių savininkai.

Kiek vidutinis pirkėjas sumoka už automobilį?

Ar surinktos lėšos bus naudojamos mūsų labui? Ko gero, teisus buvo Jonas Pinskus sakydamas, kad regionų tie pinigai nepasieks. Pažiūrėkite, kam projekto kūrėjai žada skirti lėšas: miestų darnaus judumo planų priemonėms; alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemonėms; alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimo ir plėtros priemonėms; vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimui; vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių perdarymui į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones; aplinkos oro taršos mažinimo priemonėms; visuomenės informavimo ir švietimo priemonėms, susijusioms su darnaus judumo plėtra.

Bet ne tai sukelia plačiausią šypseną. Juokingiausias teiginys, kad, projekto kūrėjų teigimu, „už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 Eur) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti simboliškai“. Galėjo juk pridurti, kad į šią 5700 Eur vidutinę kainą patenka ir nauji automobiliai iš salonų, ir ypač prabangūs Seimo narių limuzinai, kurie dideliai daliai šalies gyventojų tik eksponatai iš kito pasaulio žmonių gyvenimo. Būtų įdomu, jei be abstrakčių pasamprotavimų projekto rengėjai pateiktų išsamius tyrimus apie automobilių parką Lietuvoje, jos regionuose, apie socialinių grupių išlaidas individualiam transportui, apie nuvažiuojamus kilometrus, apie dažniausiai įsigyjamų, o ne „vidutinės kainos“ automobilių vertę. Laiko buvo daug tai informacijai susirinkti, surengti apklausas, bet Aplinkos ministerija, matyti, tuo pasidomėti nesumojo. Gal nenorėjo „atrasti“, kad vidutinis lietuvis automobilį perka už 2000-4000 Eur. O už tiek ekonomiško automobilio jau neįsigysi.

Kokio gi dydžio bus mokestis?

Ir pabaigai: kokį reikės mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt

Projekto rengėjai ramina, kad didesnei daliai mokėti nedaug. „Didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 Eur per mėnesį. Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 Eur per metus,“ – tikina jie.

Aš tuo jau pasidomėjau. Pavyzdžiui, mano vairuojamas dar neseniai „tautiniu Lietuvos automobiliu“ laikytas senesnis nei 2005 metų dyzelinis automobilis „Opel Zafira“, kuriuo per metus nuvažiuoju mažiau kaip 10 tūkst. km, 2023 ir 2024 metais iš kišenės ištrauks po 189,27 Eur (čia dėl to, kad visiems bus pritaikyta 50 proc. nuolaida), o 2025 ir 2026 metais jau kainuos po 378,54 Eur kasmet. Jau be nuolaidos. Abejoju, ar tiek šis automobilis tada bus vertas. Pigiau bus nutempti prie Simono Gentvilo namų ir palikti.

Gintaras Bielskis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt