PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Birželio 30 d. 13:40

(Ne)žinoma Šiaulių istorija (2). Savivaldos pradžia

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


180255

Istorijos šaltiniai byloja, kad Šiauliai, kaip miestas, pradėjo formuotis dar XVII a. Dokumentuose minimos Vilniaus, Rūdės, Dvaro gatvės, kurių pavadinimai yra išlikę iki šių dienų.


Foto galerija:

60dc48c23d0f5.jpg
60dc48dbd845e.jpg

Svarbu pabrėžti, kad pavienės gyvenamosios teritorijos turėdavo tik kelius ir keliukus, o gatvių pavadinimų išskyrimas buvo miesto bruožas. Pagrindinės Šiaulių gatvės vedė į centrinę miesto vietą – turgaus aikštę. Kitas svarbus bruožas, pagal kurį galime identifikuoti miesto formavimąsi – steigiamos institucijos, teismas, kapinės, bažnyčia. Būtent XVII a. pradžioje vietoje medinės bažnyčios mieste pradėta statyti mūrinė, kurią šiandien vadiname Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedra. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus.

1791 m. Šiauliams suteikta Magdeburgo teisė, kuri reiškė galimybę miestui turėti savivaldą. Tuo laiku Šiauliams suteiktas herbas (žr. nuotr.). Viename skyde pavaizduotas Žemaitijos Kunigaikštystės herbas, kitame – Dievo Apvaizda, tarp jų veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės simbolis) su įrašu po juo: „Stanislovo Augusto atminimui, 1791“. Kompoziciją vainikuoja purpurinė kunigaikštiška kepurė su baltu kailiu apačioje.

Po trečiojo ATR padalijimo etninės lietuvių žemės atiteko carinei Rusijai. Žemės padalijamos į apskritis, o Šiauliai tampa apskrities centru. Miesto valdžią (rotušę) sudarė kas treji metai gyventojų susirinkime renkami rotušės nariai: burmistras, keturi ratmanai (miesto valdybos nariai), sekretorius ir buhalteris. Rinkimuose galėjo dalyvauti visi suaugę miesto gyventojai, turintys nekilnojamojo turto ir įrašyti į Šiaulių gyventojų knygą. Įdomu, jog valdžia buvo renkama religiniu principu: mieste gyvenantys krikščionys rinko burmistrą ir du ratmanus, o žydai – kitus du ratmanus. Išrinkti ratmanai atlikdavo šias funkcijas: svarstė miesto pajamų ir išlaidų sprendimus tvarkos klausimais; organizavo mokesčių surinkimą, paskirstymą, tvarkė miestiečių ir pirklių apskaitą; rūpinosi sanitarija, priešgaisrine apsauga, gatvių priežiūra.

Nuo 1865 m. kas ketveri metai renkama miesto dūma miesto ūkiui tvarkyti, o baudžiamosios ir civilinės bylos iš rotušės perduotos apskrities teismui. 1851 m. Šiauliuose pradėjo veikti pirmoji berniukų gimnazija („Šavelskaja Mužskaja gimnazija“), kuri tapo tikru švietimo centru šiaurės Lietuvoje. Šiandien gimnazija vadinama Juliaus Janonio vardu. Po 1863 m. sukilimo caro valdžia Lietuvoje vykdė lietuvių atskyrimo nuo lenkų kultūros politiką, todėl Šiaulių gimnazijos vadovybė kurį laiką dėjosi toleruojanti lietuvių moksleivių tautinius jausmus. Tai paskatino moksleivių tautinės sąmonės formavimąsi. Ją padėjo ugdyti ir kai kurie Šiaulių gimnazijos mokiniai – Vaclovas Bielskis, Povilas Višinskis. Jie rūpinosi nelegalios lietuviškos spaudos leidyba. XIX a. pab. Šiaulius pasiekė laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“. Vienas iš platintojų Šiauliuose buvo žymus knygnešys Juozas Miliauskas-Miglovara. Tuo laiku moderni lietuvių tauta socialiniu ir kultūriniu požiūriu jau buvo susiformavusi, lietuvių tautinis judėjimas ėmė brandinti politinius tautos savarankiškumo siekius, kurie buvo visuomenei ir kitoms tautoms deklaruoti Didžiajame Vilniaus Seime.