Savamokslio medžio drožėjo sukurtos grožybės apsigyveno jo kieme

Utena

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt

44258

Utenoje, nedidukėje Ateities gatvelėje, darbščių šeimininkų Edmondo ir jo žmonos Vidos Griškevičių namo kieme jau kurį laiką praeivių žvilgsnius traukia įvairios medinės skulptūros. Gerokai anksčiau pastebėjęs savo polinkį drožti iš medžio, vieną kartą draugo paragintas sukūrė paukštį, kuris tuoj atdaro vietą jo namų kieme. Toliau darbai rūko it iš pypkės: netrukus atsirado susimąstęs Rūpintojėlis, bebro, vanago ir pelėdos skulptūra, medis su pakabintais skirtingais šaukštais, o priepirtyje sieną padabino patobulintas Utenos simbolis – pasaga su žirgo galva. Vieną kartą sumanęs nudrožti žmonos skulptūrą, tačiau šiai vyro minčiai žmona Vida paprieštaravo.

Foto galerija:

Edmondai, ar vaikystėje teko susidurti su drožyba?

Vaikystėje neteko drožti, bet neslėpsiu: labai rūpėjo prisiliesti prie medžio. Tik išėjęs į pensiją pradėjau drožinėti. Galbūt todėl, kad atsirado daugiau laiko. Draugas turėjo savo lentpjūvę, tad dažnai nuvažiuodavau pas jį. Kartą jis man parodė medžio kelmą ir pasiūlė pabandyti drožti. Iškart kilo mintis nudrožti erelį. Jis nusistebėjo ir paklausė, ar man pavyks padaryti tokį didelį darbą. Ir pavyko.

Pradėjau nuo paukščių: iš pradžių gimė mažas kolibriukas, paskui kiti mažesni ir didesni paukščiai. Įgavęs daugiau praktikos ir drąsos, pabandžiau drožti Rūpintojėlį, o paskui žvejį, kurį pasodinau prie nedidelio tvenkinuko. Dabar šalia atsiras ir medinis katinas – žvejo draugas.

Mane kaimynai ne kartą barė, kad iš medžio drožti pradėjau tik išėjęs į pensiją. Esą, reikėję anksčiau. Ir dabar turiu minčių įvairiausių: noriu išdrožti karalių Mindaugą arba Eglę žalčių karalienę. Tai liaudiški personažai, kurie atrastų vietą mano kieme. Žinoma, šiam sumanymui reikia ąžuolo. Vienas ūkininkas man žadėjo parūpinti medienos, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Didžiausia problema – ąžuolo stygius.

Ar pamenate pirmąjį savo kūrinį?

Tai buvo erelis. Šis darbas mane taip užbūrė, kad ryte apie 4 val. nubusdavau ir iškart eidavau drožti. Sunkiausia buvo pagaminti sparnus, nes iš vieno medžio masyvo labai sudėtinga nudrožti visą paukštį. Šis paukštis buvo visų mano darbų pradžia.

Ar nekilo minčių išdrožti žmonos skulptūrą?

Kilo. Tačiau įgyvendinti šios idėjos neleidžia žmona. Ji teigia, kad kartu gyvename 35 metus, vienas kitam pabostame, o dar kieme atsirastų ir moters skulptūra… (juokiasi).

Su kokiu medžiu smagiausia dirbti?

Daugiausia aš dirbu su ąžuolu. Tai sunkiausia, tačiau šis medis patvariausias. Žinoma, jeigu drožiniai būtų laikomi namuose, tam puikiai tiktų ir liepa. Tačiau lauke stovintiems darbams geriausiai tinka tik ąžuolas.

Prie namų turite išskirtinę patalpą – priešpirtį. Kuo ji ypatinga?

Tai savotiškas poilsio kambarys. Kartais čia sėdime su pas mus užsukančiais svečiais, mėgsta pasisėdėti ir vaikai. Iš atskirų faneros lakštų padariau atskirus kvadratėlius, juos pritvirtinau ant sienų, o viską paįvairinau beržų kaladėlėmis. Anksčiau grįždamas iš kaimo prisirinkdavau beržo kaladėlių ir įsimesdavau jas į automobilio bagažinę. Supjaudavau ir iš jų komponuodavau įvairias kompozicijas. Taip pat sienas papuošiau įvairių sumedžiotų žvėrelių kailiukais, paukščių ir žuvų galvų iškamšomis.

Ant sienos puikuojasi savotiškas Utenos herbas – pasaga su žirgo galva. Papasakokite apie šį sumanymą.

Visąlaik mąsčiau, kaip sukurti Utenos herbą. Vienos pasagos neužteko: į ją norėjosi gražiai įkomponuoti žirgo galvą. Nusiunčiau žmoną į Sartus pasižiūrėti, kaip gi tiksliai atrodo toji žirgo galva. Išėjo netradicinis drožinys, paskui dar pritvirtinau skambaliukus. Jis atrado vietą vienoje iš priešpirčio sienų ir puikiai tiko prie interjero.

Ką savo gyvenime norėtumėte dar išbandyti?

Labai traukia metalo dirbiniai. Kalbėjau su vienu kalviu, tai jis mane atšaldė nuo šios minties sakydamas, kur tu čia triukšmausi gyvendamas Utenos miesto centre. Sako, kaimynus papiktinsiu pokšėdamas.

Mano tėvelis buvo kalvis, tad vaikystėje tekdavo dumples pūsti ir stebėti, kaip jis kala pasagas, daro kitus metalo dirbinius. Ne kartą ir man tekdavo su plaktuku darbuotis. Prisipažinsiu, man metalas labiau rūpi nei medžio darbai.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt