Maironio muziejuje pristatytas tarpukario fotografų palikimas praturtins „Kaunas 2022“ programą

Kaunas

Maironio muziejaus archyvo nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

194082

Prie gausybės renginių, kurie praturtins projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą, priskirtina ir Kauno senamiestyje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta paroda „Mausha Levis ir Shimonas Bajeris. Tarpukario fotografų palikimas“.

Iš Šiaulių kilusios, šiuo metu Niujorke gyvenančios parodos organizatorės – M. Levis anūkės ir Š. Bajerio dukterėčios – Fainos Borovsky pastangomis, iš įvairių pasaulio kampelių surinktose fotografijose atsispindi Lietuvos tarpukaris, užfiksuotos to meto ryškios asmenybės, būdingos detalės. Kūriniai išsibarstę labai plačiai ir atrandami net Niujorko muziejuose, todėl šiandien svarbiausia juos vėl atrasti, surinkti ir pasirūpinti, kad niekas neliktų užmiršta, teigia muziejininkai.

„Anuomet fotografo profesija buvo sudėtinga ir įvairiaplanė. Neužteko vien fotografuoti – reikėjo būti chemiku, apšvietėju, dailininku, paišyti dekoracijas, spausdinti fotografijas. Tai turėjo būti universalus žmogus – meistras“, – įsitikinusi F. Borovsky.

Anot parodos rengėjų, fotostudija „Baer ir Levi“ buvo įkurta Ukmergėje maždaug 1918-aisiais, tad simboliška, kad jos atidarymas sutapo su Nepriklausomos Lietuvos paskelbimu. Shimonas Bajeris buvo vienas pirmųjų ir geriausiai žinomų fotografijos studijos savininkų Kaune po Pirmojo pasaulinio karo. Jo studija „Š. Bajer fotografija“ buvo įsikūrusi Laisvės alėjoje. Pažymėtina, kad Sh. Bajeris organizavo pirmąją Lietuvos komercinių fotografų draugiją, kuri rinkosi jo studijoje. Mausha Levis, pasak šeimos legendos, šiek tiek patirties įgijo fotostudijoje Niujorke. Apie 1923-iuosius tapo vieninteliu „Baer ir Levi“ foto studijos savininku ir pakeitė pavadinimą į „M. Levi fotografija“.

Bėgant metams, Mausha Levis Ukmergėje ir Shimonas Bajeris Kaune sukūrė nuotraukų galeriją, kurioje vaizduojami to meto Seimo nariai ir valstiečiai, kariuomenė ir dvasininkai, studentai ir paprasti piliečiai, garsūs užsienio lankytojai, rašytojai, menininkai, moderni architektūra ir kasdienis gatvės gyvenimas.

Muziejaus pranešime pabrėžiama, kad fotografijos archyvuose atrenkamos pagal fotostudijai priklausančius antspaudus. Visi surasti vaizdai kelia daug klausimų, tad ypač svarbu sužinoti, kas atrastose nuotraukose pavaizduota. Parodoje eksponuojama daug įdomių fotografijų, kurių kontekstą padėjo iššifruoti istorija besidomintys ir tarpukarį menantys žmonės. Jomis siekiama parodyti, koks buvo Lietuvos ir žydų kultūrinis gyvenimas, prisiminti Holokausto patirtį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt