Išbandykite latvių pasididžiavimą – sklandrausį

many-mini-bite-size-quiche-appetizers
Lietuva
Freepik.com nuotr.
Pranešimas spaudai Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Vienas latviškų gardumynų dar mažai girdėtas Lietuvoje, nors yra lengvai paruošiamas ir gardus. Latviškasis sklandrausis – tai saldus kepinys iš bulvių ir morkų. Kas tas sklandrausis?

Šie įdomiai lietuvio ausiai skambantys pyragėliai – tikras Latvijos kulinarinis išskirtinumas. Jis gaminamas ir visai paprastų, nebrangių ir visiems prieinamų produktų: ruginių miltų tešla įdaroma saldžiu bulvių košės ir virtų morkų įdaru, padengtu grietinės užpilu. Gražia oranžine spalva viliojantis sklandrausis saldokas, tačiau valgomas ir kaip pagrindinis patiekalas, taip pat lengvai adaptuojamas pagal skirtingus skonius ar tradicijas.

Kaip ir Lietuvoje nėra vieno kugelio ar šaltibarščių recepto, taip ir sklandrausių Latvijoje rasime kuo įvairiausių. Tradiciškai bulvių ir morkų įdarai ruošiami atskirai, bet kai kur virtos daržovės trinamos kartu. Dalyje Latvijos į sklandrausius šeimininkės įdeda varškės, kitos viršų gardina dar papildomai pabarstydamos cukraus, cinamono ar aguonų. Atrasime ir nesaldžių variantų, netgi variacijų su silke.

Visgi būtent tradiciniai bulvių ir morkų pyragėliai yra tarsi Latvijos simbolis ir kituose pasaulio kraštuose, o tradiciniai Kuržemės sklandrausiai tapę pirmuoju Latvijos maisto produktu, kuris Europos Komisijos pripažintas „Garantuotu tradiciniu gaminiu“. Toks statusas suteiktas, pavyzdžiui, itališkai mocarelai, ispaniškam Jamón Serrano kumpiui, lietuviškam skilandžiui, žemaitiškam kastiniui.

Nors dabar sklandrausiai valgomi visais metų laikais, tradiciškai jų metas senais laikais būdavo būtent ruduo ir žiema. Patiekalas ruošiamas iš miltų, šakninių daržovių – produktų, kurie tapdavo pagrindiniais šaltuoju metų laiku. Tiesa, nors sklandrausis ir nebrangus, tačiau paprastai tai būdavo ne kasdienis maistas, o skanėstas, kuriuo vaišindavo švenčių ar ypatingomis progomis.

Sklandrausių „protėviai“ kepti žarijose, o neraugintos ruginės tešlos kraštai užriečiami, kad įdaras nenutekėtų į ugnį. Būtent todėl šie pyragėliai ir gavo tokį pavadinimą, nes užlenkti kraštai vizualiai panašūs į tvorą, o žodis „sklanda“ senovės kuršių kalboje reiškia apsauginę sieną.

Tradicinio sklandrausio pagrindo skersmuo turėtų būti 8–14 cm, kad iškeptą pyragą su gausiu įdaru būtų galima patogiai laikyti rankoje ir valgyti. Paprastai jie valgomi jau atvėsę, užsigeriant arbata ar pienu.

Tradicinis sklandrausių receptas

Reikės: stiklinės rupių ruginių miltų, 100 g sviesto, 250 g bulvių, 400 g morkų, 100 ml grietinėlės, 3 šaukštų grietinės, 2 kiaušinių, šiek tiek cukraus arba medaus, druskos, kmynų.

Gaminame:

1. Išvirkite nuluptas bulves ir morkas. Atskirai jas sutrinkite ir paruoškite du įdarus skirtinguose induose. Į kiekvieną indą įmuškite po kiaušinį, į abi mases įpilkite ištirpinto sviesto, druskos. Į morkas – dar ir šiek tiek cukraus arba medaus ir grietinėlės. Gerai abu įdarus išmaišykite.

2. Paruoškite tešlą krepšeliams. 50 g sviesto ir žiupsnelį druskos išmaišykite pusėje stiklinės šilto vandens. Kai sviestas ištirps, įmaišykite miltus ir užminkykite tešlą. Tešla turi būti tvirta ir elastinga, jei reikia, įberkite daugiau miltų. Dalį rupių ruginių miltų galima pakeisti kvietiniais. Tešlą iškočiokite į storą dešrą, tada supjaustykite 1,5 cm storio ritinėliais. Kiekvieną jų plonai iškočiokite (maždaug iki 1,5–2 mm) į apskritimą, o kraštus užlenkite į 1–1,5 cm aukštį, kad būtų suformuotas krepšelis.

3. Į jį pirmiausia dėkite bulvių sluoksnį, tada – dvigubai storesnį morkų. Jas aptepkite grietine ir pabarstykite kmynais. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje orkaitėje, kol viršus paruduos ir tešla iškeps.

Skanaus!