M. Gaffney „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“: kaip pasitikti ateitį su džiaugsmu

M. Gaffney „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“: kaip pasitikti ateitį su džiaugsmu
Lietuva
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  VAGA

Kada paskutinį kartą galvojote apie savo gyvenimą? Galbūt šiuo metu turite tiek veiklos, kad gilesniems apmąstymams apie tai, ką pasiekėte ir koks esate dabar, tiesiog neturite laiko? O gal esate tame tarpsnyje, kai į nugyventus metus atsigręžiate vis dažniau: prisimenate gražiausias ir sunkiausias akimirkas, pagalvojate, ką pakeistumėte, jeigu gyvenimą galėtumėte pradėti iš naujo?

Leidyklos VAGA psichologinės literatūros naujienų lentynoje – airių rašytojos, apžvalgininkės ir klinikinės psichologės Maureen Gaffney knyga „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“ – jautrus, kupinas išminties ir ramybės pasakojamas apie kiekvieną iš mūsų ir gyvenimo etapus, kuriuos įveikę, kuriame nepakartojamą savo istoriją.

Ar dažnai susimąstote apie savo gyvenimą ir save? Jei esate panašus į daugelį žmonių, tai darote dažnai. Tiesą sakant, tam tikra smegenų dalis vien tam ir skirta. Tačiau didžiąją laiko dalį smegenys planuoja, stengiasi atlikti darbus, galvoja, kas ką tik nutiko, o dažniausiai, kas dar tik bus. Tai vyksta taip dažnai, kad Harvardo universiteto psichologas Danielis Gilbertas mus vadina dalį laiko gyvenančiais ateityje. Bet, kai nuslopus išoriniams dirgikliams, smegenys ima veikti poilsio režimu, pradedate mąstyti apie save ir savo gyvenimą. Mąstote, koks esate žmogus, kuo primenate kitus ir kuo skiriatės. Apgalvojate, kas motyvuoja, džiugina ir vargina ir, ar gyvenate taip, kaip norite. Mąstote, kaip pasikeitėte ar pasikeisite įvairiais gyvenimo tarpsniais, ir ko permainos nepaveikė. Tokie vidiniai apmąstymai paprastai trunka trumpai, radus ramią valandėlę, kurią pavyksta skirti sau, arba atostogaujant.

Tačiau tam tikrais momentais, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, psichologiniais savo asmenybės procesais domitės daugiau ir nuodugniau. Pavyzdžiui, kai gyvenimas pasisuka netikėta kryptimi, kyla nelauktų iššūkių ar stengiatės atsitiesti po nesėkmės. Kad ir iširus svarbiems santykiams. Kai sulaukiate jubiliejinio gimtadienio. Kai pasiekiate gyvenimo pusiaukelę ir natūraliai įvertinate ligšiolinius pasiekimus“, – kalba Maureen Gaffney.

Knygoje „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“, autorė nuosekliai apžvelgia visus gyvenimo laikotarpius, kuriuos nugyvena žmogus. Nuo pat kūdikystės iki gilios senatvės, mūsų savastį bei požiūrį į gyvenimą formuoja gausybė aplinkybių: tėvai, draugai, mokytojai, šeimyninė padėtis ir asmeninės savybės, kurias gebame išsiugdyti. Maureen pažymi, kad nepaisant to, jog kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra skirtinga, viena svarbiausių patirčių ateities gyvenimui, bei mūsų požiūriui į įvairias gyvenimo situacijas atitenka vaikystei ir tėvams, kurie padeda gyvenimo pagrindą vaikams, auklėdami juos šeimoje. Ji išskiria tris esminius poreikius, kuriuos tinkamai patenkinę tėvai nemaža dalimi prisideda prie savimi pasitikinčios bei dažnai laimę patiriančios asmenybės formavimo:

Šioje knygoje apžvelgiamas psichologinės raidos kelias įvairiais gyvenimo tarpsniais, ir aprašomi trys pagrindiniai ir tarpusavyje susiję psichologiniai siekiai, lemiantys beveik viską, ką gyvenime darote: artumo siekis, autonomijos siekis ir kompetencijos siekis. Paaiškinama, kad nuo pat gimimo esate užprogramuoti siekti artimų asmeninių santykių, o autonomijos siekis skatina atskleisti tikrąjį „aš“, spręsti, kuria kryptimi eis gyvenimas ir koks jis bus, ir kaip kompetencijos siekį rodo pastangos tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip norite. Per pastaruosius penkiasdešimt metų žmogaus motyvacijos samprata išgyveno revoliucinius pokyčius. Dabar suvokiame: autonomija, artumas ir kompetencija labai svarbūs kiekviename raidos etape – jie lemia gyvenimo laimę ir sėkmę. Geriau suprantame, kad šie trys prigimtiniai troškimai glaudžiai susiję tarpusavyje, ir aiškiau matome, jog autonomija tampa centrine ašimi. Psichologinės autonomijos pobūdis ir svarba aptariami retai, nes autonomija dažnai klaidingai suvokiama kaip šalčiu stingdanti savikliova. Iš tikrųjų autonomijos siekis yra prigimtinis, verčiantis individą rūpintis savimi, būti aktyviu savo gyvenimo šeimininku ir kuo geresniu savo likimo kalviu“, – sako knygos autorė.

Kalbėdama apie artumo, autonomijos ir kompetencijos siekį, Maureen Gaffney plačiai aptaria prisirišimo svarbą ir tai, kaip saugus arba nesaugus prisirišimas nulemia kiekvieno iš mūsų gyvenimo reakcijas ir pasirinkimus. „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas – motyvuojanti knyga apie tai, ką turime brangiausio – gyvenimo dovaną. Naudodama naujausius tyrimus, autorė įkvepia suprasti, kad nepaisant to, kokiame gyvenimo etape dabar esame, gyvename čia ir dabar. Todėl visada turime galimybę keistis ir pasirinkti, kaip priimsime tą gyvenimo momentą, kuriame esame šiuo metu.

Kiekviename gyvenimo etape vidinis „aš“ ir asmens tapatumas atsiskleidžia pasakojime, kurį apie save sekate patys arba apie jus pasakoja artimieji. Tas nuolat besitęsiantis ir besikeičiantis pasakojimas – esminis savęs suvokimo būdas, leidžiantis susieti įvairias savo asmenybės dalis, o svarbius praeities, dabarties ir tikėtinus ateities išgyvenimus supinti į nuoseklią istoriją. Todėl pasakojimas apie save ir tapatumas glaudžiai susiję. Nuosekli asmeninė istorija – tai būdas išsaugoti asmenybės integralumą keičiantis pačiam ir kintant gyvenimui: štai kas esu, štai kodėl tapau tokiu žmogumi, štai ko tikiuosi iš gyvenimo, štai kas mano gyvenimui suteikia prasmę dabar. Tas pasakojimas – ne vien biografiniai faktai, bet ir potyriai bei lemiami įvykiai, jums turėję ypatingą svarbą. Vaikystėje tapatumas apima konkrečius įvykius ir potyrius, kurie paprastai neatsiejami nuo tėvų ir prisimenami jiems padedant – štai kodėl užaugus kartais būna sunku atskirti tikruosius potyrius nuo tų, apie kuriuos papasakojo kiti. Paauglystėje ir dar kartą, sulaukus vidutinio amžiaus, tapatumas gilėja ir plečiasi, o pasakojimas ištįsta aprėpdamas ilgesnį laikotarpį. Gilesnius šio pasakojimo sluoksnius klojate atsiliepdami į naują būtinybę – norite, kad gyvenimas nepraeitų veltui, trokštate suvokti jo tikslą ir platesnę prasmę. Pradedate įžvelgti pasikartojančius motyvus, nusidriekiančius ir į praeitį, ir į ateitį. <...> Stengiantis suprasti savo pasakojimą ir jame dalyvauti, sudaromos sąlygos geriau įsisąmoninti asmenybės ir bėgančio gyvenimo kompleksiškumą. Pažinę save, sau darotės atlaidesni. Bet visų svarbiausia – suvokiate, kad esate pasakojimo autorius, vis iš naujo nagrinėjantis vidinius ir išorinius virsmus, ir pasakojimą galima pataisyti, pradėti eiti nauju keliu“, – tikina psichologė.

Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“ tai pasakojimas apie išsilaisvinimą. Tai pasakojimas apie mus ir kiekvienam iš mūsų suteiktą progą – paversti savo gyvenimą nepaprastu ir jaudinančiu nuotykiu.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką

Amžius jau nebėra ribojantis veiksnys kaip anksčiau

Neskaitant vaikystės ir gilios senatvės, šiais laikais chronologinis amžius suteikia mažiausiai informacijos apie žmogų ir jo gyvenimo būdą. Tai veikiau sutartinis simbolis, arba žymuo, įvardijantis vidinius ir gyvenimo stiliaus pokyčius. Sakykim, jei šiuo metu esate įžengę į šeštą dešimtį, galbūt visai neseniai ėmėtės atsakingų pareigų, o gal ką tik išėjote į išankstinę pensiją. Galbūt ilgą laiką stabiliai gyvenate susituokę, o gal esate išsiskyrę arba pradedate naujus santykius. Gali būti, kad vis dar auginate paauglius, o gal jau turite anūkų arba, su jaunesne partnere susilaukęs kūdikio, ką tik vėl tapote tėveliu. Gal ką tik išsigydėte pirmą kartą gąsdinančiai užklupusias sunkias ligas, rengiatės bėgti maratoną ar ir viena, ir kita. Nesvarbu, koks jūsų amžius ar gyvenimo aplinkybės – šiais laikais, kaip niekada anksčiau istorijoje, galite patys planuoti, kaip gyvensite. Lengviau galite valdyti savo, suaugusio žmogaus, planus. Biologo Johno Medina’os teigimu, kai galvojate apie savo gyvenimą, įsivaizduojate vidinį laikrodį. Gimimo akimirką jis rodo nulį, o tada pradeda nenutrūkstamai tiksėti iki pat gyvenimo pabaigos. Savo laikrodį „derinate“ pagal visuotinai įsigalėjusį tvarkaraštį, apibrėžiantį, kada turėtų nutikti svarbiausi gyvenimo įvykiai – vedybos, karjeros pradžia ir vaikų gimimas. Ir kai jie būna „per anksti“ arba „per vėlai“, laimei ir gerovei tai nepraeina be pėdsakų. Tą tvarkaraštį dažniausiai apibrėždavo chronologinis amžius ir sustiprindavo griežti visuomenės lūkesčiai. Tiesą sakant, jam įtaką ir toliau daro socialinė klasė. Šiais laikais socialinę klasę didžia dalimi lemia mokymosi trukmė. Jei mokslus metate dar nebaigęs vidurinės mokyklos, labiau tikėtina, kad susituoksite, vaikų susilauksite ir į pensiją išeisite anksčiau nei vidurinei klasei priklausantys bendraamžiai. Dar svarbiau – save laikysite senesniu. O pačių požiūris į savo amžių nėra bereikšmė smulkmena – tai daro gana ženklų neigiamą poveikį sveikatai ir gerai savijautai, padidina širdies ir kitų ligų riziką. Nesvarbu kuriai klasei priklausytumėte šiais laikais, tvarkaraštį galite susidaryti lengviau, o šiandieninis pasakymas „per vėlu“, bet kurioje srityje apibrėžiamas labai plačiai.

Maureen Gaffney, „Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“, iš anglų kalbos vertė Liucija Vakarė, leidykla VAGA, 2022.

 


Reklama