Širvintų rajono gyventojai per metus į konteinerius išmeta 20 naujų elektromobilių „Renault Zoe“

Vilnius

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

217336

2021 metų gruodį Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kad 2022-ųjų pradžioje maisto atliekų rūšiavimo konteineriais planuojama aprūpinti 200 tūkstančių namų ūkių. Tam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos buvo skirta daugiau kaip 6 mln. eurų.

„Savivaldybes paskatinus įdiegti maisto atliekų rūšiavimo sistemą, gyventojams bus sudarytos sąlygos patogiai nuo bendro srauto atskirti virtuvėje susidarančius maisto likučius,“ – informavo Aplinkos ministerija ir viceministrės Ramintos Radavičienės lūpomis pridūrė, kad maisto atliekų atskiras surinkimas yra būtinybė, nes po dvejų metų jų nebebus galima maišyti su komunalinėmis. „Kartu tai galimybė savivaldybėms mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios didės, jei regionai neišvystys rūšiavimo. Ne visos savivaldybės pasinaudojo anksčiau teikta parama maisto konteineriams įsigyti, tad kviečiame dabar suskubti teikti paraiškas ir užtikrinti maisto atliekų rūšiavimo paslaugą gyventojams“, – savivaldybes ragino Raminta Radavičienė.

Kadangi Širvintų rajone gyventojams iki šiol nebuvo išdalyti maisto atliekų konteineriai, galima suprasti, kad šie žodžiai buvo skirti ir mums.

Anot Aplinkos ministerijos, Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.

Jei šie skaičiai nėra laužti iš piršto, galima suskaičiuoti, kad per metus vien tik Širvintų rajono savivaldybės gyventojai į konteinerius išmeta kiek daugiau nei 600 tonų maisto atliekų. Kiek tonų dar sulesinama paukščiams, supūdoma ar kitaip išmetama, galima tik paspėlioti – tai į statistiką nepatenka.

Išmetamos maisto atliekos iš niekur neatsiranda. Nesuklysime pasakę, kad tam, jog jas išmestume, iš pradžių jas nusiperkame parduotuvėse, turguose. Iš pradžių tai maisto produktai ar maistui netinkamos sudėtinės jų dalys, kurios kainuoja tiek pat, kiek maisto prekę. Jei perkame bananus, tai jų kaina įsigyjame ir bananų žievės, kurią paskui išmetame. Jei perkame ypač pabrangusias bulves, jų kainą sumokame ir už bulvių lupenas, kurios paskui keliauja į konteinerį. Ten išmetame labai pabrangusią duoną, jei ši pasidengia pelėsiu. Išmetame ir kaulus, kuriuos nusiperkame su vištiena ar kita mėsa. Aišku, kaulai mums irgi kainavo, nors jais nepasinaudojome. Į atliekų kibirą keliauja ir panaudoti riebalai, tris kartus pabrangusio aliejaus likučiai, pomidorų ar vynuogių šakelės, maistui paprastai nenaudojami agurkų galiukai, obuolių ar kriaušių sėklidės, melionų, arbūzų, apelsinų, ananasų žievelės ir pan. Pirkdami paminėtus produktus, už kai kurias atliekas sumokame centus, už kai kurias eurus. Pasakyti, kiek vidutiniškai jos kainuoja sunku, nes tai priklauso nuo mūsų individualaus pirkinių krepšelio. Vieni perka pigesnes prekes, kiti – brangesnes. Bet jei susidarančių atliekų kilogramo kainą simboliškai įvertintume bent 1 euru, tai pagal Aplinkos ministerijos pateiktą išmetamų maisto atliekų kiekį suskaičiuotume, kad per metus kiekvienas gyventojas į atliekų konteinerį vidutiniškai išmeta maždaug 40 eurų.

Šiuo metu skaičiuojama, kad Širvintų rajone gyvena 15 tūkst. gyventojų. Vadinasi, mūsų rajonas per metus į konteinerius maisto produktų pavidalu išmeta mažiausiai 600 tūkst. eurų.

Tai maždaug 10 parduodamų 1-3 kambarių butų Širvintų mieste.

Tai maždaug 20 naujų elektromobilių „Renault Zoe“.

Tai vidutinis atlyginimas Širvintose maždaug už 40 darbo metų.

Tai 600 tonų pigiausio alaus.

Ir visa tai per metus sukrauname į atliekų konteinerius.

„Kai kurios savivaldybės atskirai renka žaliąsias atliekas – užsako specialius žaliųjų atliekų konteinerius individualiems sklypams, kitos individualių namų gyventojams išdalino kompostavimo dėžes. Alytaus regionas Lietuvoje yra pirmasis, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams privalomas nuo 2018 m.,“ – atkreipia dėmesį aplinkosaugininkai.

Alytaus regione išmetus maisto, virtuvės ar žaliąsias atliekas į kitus konteinerius, jie neištuštinami. Tad netinkamas atliekas iš jų reikės išimti ir perdėti į maisto atliekų konteinerį.

„Į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ir vaisių bei daržovių likučius, pavyzdžiui, bulvių lupenas, bananų žieves, taip pat arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių (išskyrus pakuotes) ir popierinius rankšluosčius, kambarinius augalus ir jų dalis, sodo ir daržo atliekas, piktžoles. O tokių atliekų tikrai susidaro kiekvienuose namuose.

Taip pat namų sąlygomis negali būti kompostuojami mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučiai, citrusinių vaisų žievės. Visos šios atliekos turi būti metamos tik į maisto atliekų konteinerį,“ – to regiono gyventojus įspėja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras ir primena, kad šaltuoju metų laiku maisto atliekos surenkamos vieną, šiltuoju – du kartus per mėnesį pagal sudarytą grafiką.

Burnojantys dėl blogo kvapo raminami, kad blogiausią kvapą skleidžia neišrūšiuotos atliekos: „Atskirai surinktos maisto atliekos tikrai nedvoks labiau nei išmestos kartu su kitomis atliekomis“.

Alytaus regione kartu su konteineriu gyventojui buvo duotas ir virtuvėje naudojamas kibirėlis, „kurio konstrukcija užtikrina maksimalią ventiliaciją ir apsaugo nuo nemalonių kvapų sklidimo“. Į kibirėlius maisto atliekas galima mesti ir polietileniniuose maišeliuose.

Tiesa, kol kas Alytaus regione maisto atliekas rūšiuoja tik miestų gyventojai, nes jų surinkimas yra brangus, o kaimo gyventojai jas gali kompostuoti savo sodybose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt