Jiezne bus atidengtas paminklas trims savanorių kartoms

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

179058

Birželio 23 d. 12 val. Jiezne, Nepriklausomybės aikštėje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos atidengs paminklą, skirtą trims savanorių kartoms.

Paminklo atidengimo ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras, Prienų rajono savivaldos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, partizanai, savanoriai kūrėjai, šauliai ir kt.

Ceremonijos metu Jiezno Nepriklausomybės aikštėje trijų savanorių kartų atstovai padės gėles prie naujo paminklo ir prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Po ceremonijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai renginio svečius vaišins kareiviškomis vaišėmis.

Paminklui lėšas skyrė kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai, taip pat Lietuvos visuomenė drauge su „Neužmirštuolės“ iniciatyva, o Prienų rajono savivaldybė renovavo Jiezno Nepriklausomybės aikštę ir pritaikė erdves lankytojams.

„Birželio 23 d. bus įgyvendinta prieš keletą metų Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams kilusi idėja paminklu įprasminti trijų savanorių kartų kovas už mūsų šalies laisvę. Trys nuleisti kalavijai simbolizuos kovotojų dvasios atminimą ir tuo pačiu mums primins, kad būtume pasiruošę bet kada pakelti kalavijus – ginti savo nepriklausomybę“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas.

Simboliška, kad paminklas trims Savanorių kartoms yra atidengiamas Jiezne, Prienų savivaldybėje. Jiezno miestas ir jo apylinkės – tai Lietuvos savanorių kautynių vietos, kur 1919 m. bei 1944−1953 m. kovodami už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę žuvo pirmosios ir antrosios kartos Lietuvos kariai savanoriai.

Šių metų vasario 10 dieną – Jiezno kautynių pradžios dieną – Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius ir paminklo autorius ats. vyr. ltn. Nerijus Treinys pasirašė laišką ateities kartoms, kuris įdėtas į tūtą ir įkastas į paminklo pamatus.

Apie tris savanorių kartas:

XX amžiaus Lietuvos istorijoje žinomos trys karių savanorių kartos. Pirmoji karta – 1918–1920 metų Nepriklausomybės karo savanoriai. Šiame laikotarpyje, 1919 m. Jiezno apylinkėse kovoję Lietuvos savanoriai, neleido bolševikams įsitvirtinti Jiezne ir užimti Kauno – laikinosios Lietuvos sostinės.

Antroji savanorių karta gausiausia. Prasidėjusios 1944 metais ginkluotos partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai kovos truko bemaž dešimtmetį. To meto pokario partizanų kovos tikslas buvo Lietuvos Nepriklausomybė. Partizanai išsaugojo Lietuvos valstybingumą ginkluotame pogrindyje, sovietinės okupacijos sąlygomis. Antrosios savanorių kartos ištakos atėjo iš Smetonos Lietuvos švietimo ir patriotinio ugdymo sistemos, Lietuvos Šaulių sąjungos aktyvumo, taip pat laisvės aukurą pakurstė ir 1941 metų birželio sukilimo liepsnos. Visa tai išaugo į nenumaldomo partizaninio judėjimo pradžią 1944 metais. Tikėdami, kad rezistencija miške neužtruks, neabejodami būsima pergale, Lietuvos partizanai – antroji savanorių karta, pradėjo kovą, kuriai lenkiame galvas šiandien.

Lietuvos piliečiai 1990–1991 metais, atėję į besikuriančią krašto apsaugą, save laikė trečiąja savanorių karta, nes buvo tikri, kad eina ne į naujai kuriamą struktūrą, bet į tą pačią Lietuvos kariuomenę, užgimusią dar 1918 m., o dabar iš naujo atkuriamą. Kai 1991 metų kruvinąjį sausį iškilo grėsmė gležnai Lietuvos Respublikos Nepriklausomybei, trečiosios kartos savanoriai apgynė Lietuvos Nepriklausomybę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt