Istorijos pamoka ant Ginučių piliakalnio

Ignalina

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

8431

Minint piliakalnių metus, birželio 27 d. viešoji biblioteka pakvietė į projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“ kitą atvirą istorijos pamoką. „Ginučių piliakalnis Lietuvos istorijos pasakojime“. Savo įžvalgomis dalinosi renginio svečias profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Vykintas Vaitkevičius.

Kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją. Jų istorijos – itin individualios. Ginučių piliakalnis – dviejų piliakalnių kompleksas. Šis piliakalnis įkurtas išskirtinėje vietoje. Unikalus visoje Lietuvoje. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Piliakalnius skiria loma. Ginučių piliakalniai tankiai apaugę mišku. Piliakalnis buvo įrengtas ir naudotas gynybai jau I tūkst. po Kristaus. Seniau Linkmenų kraštas buvo dalis srities, vadintos Nalšios vardu. Linkmenų kraštas buvo šiaurinė Nalšia, kurios centras – Linkmenų pilis. Spėjama, kad 1242-1260 m. pilį valdė kunigaikščio Mindaugo seserėnas Lengvenis. Ant piliakalnio mėgdavo lankytis Antanas Smetona, atvykdavęs pas buvusį Mintaujos gimnazijos klasioką Juozą Breivą Kirdeikių kleboną. 1934 m. 60-mečio proga pasodintas ąžuoliukas, 1937 m. greta pastatytas paminklinis akmuo (pastatė pasienio policininkai). 1956-aisiais sovietinė valdžia ąžuolą nukirto, o akmuo 1962 m. nuridentas į Linkmeną. 1989 m. Vilniaus žygeivių klubo nariai surado akmenį ir užritino ant piliakalnio.

Ginučių piliakalnis, tiek netoli nuo jo esantis Ginučių kaimas, tiek šio krašto apylinkėse gausiai sutinkami pilkapiai yra liudytojai, kad kiekviena šios žemės pėda kelis šimtmečius buvo gausiai laistoma mūsų bočių krauju, kovojant su kryžiuočiais bei kalavijuočiais. Piliakalnio grožis, jo paslaptingumas visada traukė žmonių dėmesį, skatino aiškintis jo atsiradimo priežastis, istoriją. Pats Pasakojimas apie Ginučių piliakalnį glaudžiai susietas su laisvės mitu. Kasinėjant čia rasta lipdytinės keramikos liekanų, taip pat keletas IX–X a. arabų monetų, XIV–XV amžiaus sidabrinis raktas – tarsi simbolis, kad Ginučių kalnas atsiveria pažinimui. Manoma, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis. Svarbiausios pilys gaudavo vardą nuo ežerų, kurių pakrantėje įsikurdavo, pavadinimų. Apie Ginučius yra 7–8 padavimai. Tai nėra daug, jei palyginsim su Žemaitija. Pvz. apie Šatriją – 21, Medvėgalį – 19, bet ne tiek ir nemažai. Vykintas Vaitkevičius kalbėdamas apie piliakalnį ypatingai išskyrė XIX a. 7 dešimtmetyje piliakalnį kasinėjusio kraštotyrininko kunigo Silvestro Gimžausko veiklą, kuris yra užrašęs kelis Linkmenų krašto padavimus. Viename jų – „Apie Ligmaną, Vilaną ir Rigmaną“ sakoma, kad senovėje ant Ginučių piliakalnio stovėjusi pilis ir aukota lietuvių dievams. Vilanas ir Rigmanas buvo nedori, todėl juos dundulis uždundinęs, o Ligmanas už gerus darbus ilgai gyvenęs Linkmenų pilyje.

Legendų skaitymas ant piliakalnių puikus būdas geriau pažinti gamtą ir Aukštaitijos istorijos bei kultūros paveldą. Šiame renginyje dalyvavo šeimos, ko ir buvo siekiama projektu. Šeimos iš anksto ruošėsi skaitymams, rinko legendas, sakmes. Danutė Balinskienė skaitė kraštietės Danutės Daukšienės eilėraštį „Ginučių piliakalnis“ iš rinktinės „Išvaikštinėtos vasaros“, Rimutė Cicėnienė su mažąja Agne, Milda, Pijus Juodelis su tėveliu, Vytautas Lekavičius, Pranas Putrimas skaitė legendas apie piliakalnį.

„Ginučių piliakalnio istorija be galo gili ir tokie paminėjimai labai prasmingi, tai protėvių istorija“, – baigdamas savo pasakojimą sakė profesorius, hum. m. daktaras Vykintas Vaitkevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt