Į Lietuvą sugrįžo „Prisikėlęs Kristus“

Lietuva

KPD vyr.specialistas iš Lietuvos išvežamų kultūros vertybių klausimais Remigijus Grėbliūnas džiaugiasi, kad skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ pagaliau grįžo į Lietuvą. KPD nuotrauka

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

140839

Liepos 27 dieną Kultūros ministerijoje buvo pristatyta Lietuvai sugrąžinta kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijoje buvusi ir 2001 m. nelegaliai į užsienį išvežta unikali vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“. Skulptūra  yra pripažinta kilnojamąja kultūros vertybe ir 2009 metų sausio 27 d. įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai beveik 20 metų bandė susekti, kur ji nukeliavo iš Lietuvos, stebėjo meno vertybių aukcionus, o paskui, paaiškėjus, kad ją įsigijo Austrijos pilietis, ilgai dirbo su Austrijos teisėsauga bandydami susigrąžinti meno kūrinį.

Atsivežė bernardinai

Šią skulptūrą bernardinai vienuoliai į Kretingoje 1610-1617 metais pastatytą bažnyčią atvežė iš Vakarų Europos. Gali būti, kad į Lietuvą ji atvežta dar anksčiau – 1602 metais. Kretingoje ji saugota iki 1928 metų, po to padovanota daile besidominčiam generolui Henrikui Nagevičiui. Skulptūra atsidūrė generolui priklausančiame Babtyno (Žemaitkiemio) dvare netoli Babtų. Generolui pasitraukus į Vakarus skulptūra buvo laikoma dingusia. Praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje vienas parapijietis skulptūrą atnešė kunigui R. Mikutavičiui, tuo metu klebonavusiam Babtų parapijoje. Skulptūra buvo perdažyta aliejiniais dažais, anksčiau laikyta netinkamomis sąlygomis buvo smarkiai nukentėjusi, supuvusiomis medinėmis kojomis.

1994-1996 metais “Prisikėlęs Kristus” valstybės lėšomis buvo restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Alfonsas Šaulys). 1996 metais skulptūra eksponuota Rygoje, užsienio dailės muziejuje, kur vyko IV Baltijos šalių restauratorių darbų paroda. Lietuvoje yra išlikusios tik kelios gotikinės skulptūros, ši išsiskiria ypatinga menine verte. Kaip yra rašiusi dailėtyrininkė dr. Marija Matušakaitė, nedidelė, apie 80 cm aukščio, skulptūra išsiskiria ypatinga ekspresija: dinamiškas atloštos figūros judesys, apnuoginto torso muskulatūra, smulkūs subtilūs veido bruožai, Savita plaukų bei draperijų modeliuotė liudija original talentingo autoriaus braižą.

Po R. Mikutavičiaus mirties 1998 metais jo kolekcijos meno kūriniai atiteko giminaičiams. „Paskutinį kartą skulptūrą “Prisikėlęs Kristus” pamačiau per televiziją 1999 metų kovo mėnesį, kai buvo rodomos kunigo R. Mikutavičiaus laidotuvės. Kunigas buvo pašarvotas Kaune, Lietuvos žemės ūkio akademijos koplyčioje, kur jis kunigavo. Skulptūra stovėjo šalia karsto. Tada mes visi sužinojome, kad skulptūra iš Lietuvos nedingusi“, - pasakojo KPD vyr.specialistas iš Lietuvos išvežamų kultūros vertybių klausimais Remigijus Grėbliūnas.

Nelegaliai išvežta iš Lietuvos

„Iš pradžių manėme, kad skulptūra vis dar saugoma Lietuvoje, tačiau greitai tarp kolekcininkų pasklido gandas, jog 2001 metais skulptūrą R. Mikutavičiaus sūnėnas Artūras Kolaitis už 10 tūkst. litų pardavė buvusiam kandidatui į prezidentus Juozui Edvardui Petraičiui. Nuo tada apie skulptūrą nieko nežinojome, - pasakojo R. Grėbliūnas. – 2008 metais varčiau įvairių aukcionų katalogus. Mano dėmesį atkreipė 2001 metų „Bruun Rasmussen“ meno aukciono Kopenhagoje, Danijoje, katalogas, kuriame  „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūra buvo siūloma pirkti už 150 tūkst. kronų. Kaip vėliau paaiškėjo, skulptūrą aukcionui pateikė Švedijos gyventojas, turintis Švedijos pilietybę. KPD specialistai (iš Lietuvos išvežamų kultūros vertybių padaliniui tuo metu vadovavo Audra Arulienė) su Muitinės kriminaline tarnyba, Kriminalinės policijos biuru išsiaiškino, kad šią skulptūrą aukcione įsigijo Austrijos pilietis.“

2008 metais kilnojamojo kultūros paveldo ekspertai skulptūrą įvertino kaip chrestomatinį Lietuvos sakralinio paveldo dailės objektą, turintį ypatingą istorinę, meninę ir kultūrinę reikšmę, o 2009 metais ją įtraukė į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 32605). Išskirtinio meninio lygio skulptūra – vienas iš nedaugelio išlikusių Lietuvoje vėlyvosios gotikos dailės kūrinių, anksčiausia Lietuvoje išlikusi šio ikonografinio tipo skulptūra, reprezentuojanti Lietuvos skulptūrą.

Gali kilti klausimas, kodėl skulptūra tik 2009 metais įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Kaip paaiškino R. Grėbliūnas, kilnojamoji kultūros vertybė, nepriklausanti valstybei, esanti privačiose rankose gali būti įrašyta į registrą tik savininkui sutikus, išskyrus atvejus, kai išduodamas leidimas jai laikinai išvežti iš Lietuvos arba jeigu jai gresia sunaikinimas. Tai pasakyta Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Skulptūros sunaikinimo grėsmė atsirado tuomet, kai KPD pasiekė informacija, kad skulptūra be leidimo išvežta iš Lietuvos.

„Galiu tvirtinti, kad žinau, kas šios skulptūros autorius, - sakė R. Grėbliūnas. – Kai man į rankas pateko Gdansko nacionaliniame muziejuje 2007 metais eksponuotų XIII-XVI amžiaus Gdansko meistrų darbų katalogas, sugretinus apie 1525-1535 metus kūrusio meistro Pawelo skulptūras su „Prisikėlusiu Kristum“, akivaizdu, kad stilius tas pats.“

Ilgas kelias namo

Nuo 2008 metų vyko ginčas dėl „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūros grąžinimo Lietuvai. Apžiūrėti austro kolekcininko įsigytos meno vertybės į Vieną buvo nuvykęs Lietuvos dailės muziejaus menotyrininkas Linas Gedminas. 2010 m. rugsėjo 17 d. atlikta skulptūros identifikavimo ekspertizė viename iš Austrijos sostinės Vienos antikvariatų patvirtino, kad tai – ieškoma iš Lietuvos neteisėtai išvežta kultūros vertybė.

Kaip pasakojo R. Grėbliūnas, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai Austrijoje, 2009 metais prasidėjo teisminis procesas - Lietuvos byla dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežtos skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ sugrąžinimo Lietuvai. Vienos federacinės žemės civilinių bylų teismas Lietuvos reikalavimą sugrąžinti iš Lietuvos neteisėtai išvežtą kultūros objektą pripažino teisėtu. Ginčo objektu tapo tik kompensacija atsakovui. Atsakovo manymu, kompensacija turėjo apimti skulptūros įsigijimo kainą, palūkanas nuo įsigijimui skirtos sumos už laikotarpį nuo skulptūros įsigijimo ir perdavimo Lietuvai, skulptūros restauravimo (kojų „pritaisymo“) ir skulptūros rinkos kainos pokyčio vertę. Atsakovas 2009 metais teismui pateikė vietos eksperto išvadą, kad skulptūros rinkos kaina siekia nuo 100 tūkst. iki 120 tūkst. eurų.

Kol vyko bylinėjimasis, mirė skulptūrą įsigijęs austras. Toliau teismo posėdžiuose dalyvavo jo paveldėtojai. Skulptūrą 2020 metais Lietuva atgavo sumokėjusi 40 tūkst. eurų kompensaciją (tai sudaro skulptūros įsigijimo aukcione ir restauravimo kainą).

Saugoti skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“ Kultūros ministerija patikėjo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 1992 metais sudarius restauravimo programą 1994–1996 m. šis vaizduojamosios dailės kūrinys buvo restauruotas tuomečiame Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre.

Tai pirmas kartas, kai taikant Europos Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo nelegaliai išvežta kultūros paveldo vertybė grąžinama Lietuvai.

Šis prarastos Lietuvos kultūros vertybės susigrąžinimas simboliškai sutampa su 50 metų sukaktį mininčia 1970 metų UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (Lietuva prie jos prisijungė 1998 m.). Ja valstybės-konvencijos dalyvės pripažįsta, kad neteisėtas kultūros vertybių įvežimas, išvežimas ir nuosavybės teisės perdavimas yra viena iš pagrindinių kultūros paveldo skurdinimo priežasčių ir kad tarptautinis bendradarbiavimas sukuria vieną veiksmingiausių priemonių saugant kiekvienos šalies kultūros vertybes nuo visų dėl to kylančių pavojų, taip pat įsipareigoja visomis turimomis priemonėmis priešintis tokiai veiklai, šalinti jos priežastis, užkirsti kelią panašiems reiškiniams.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt