Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotraukų autorius – Vytas Laukaitis
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštadienio popietę Pakruojo sinagogoje susirinko gausus būrys klausytojų – ne tik vietinių, bet ir iš Šiaulių, net Vilniaus atkeliavusių. Muzikos mėgėjus atvedė smalsumas ir reta galimybė pirmiesiems išgirsti naujai sukurtą kompoziciją – chorinę siuitą „Ilgesiui ir vilčiai“, dedikuotą Šiaulių kėlėjams Frenkeliams.
Nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų Lietuvos žydai yra neatskiriama visuomenės dalis, o jų indėlis į Lietuvos valstybingumą, istorijos, kultūros ir mokslo raidą neginčijamas. Garsiausias žydų tautos atstovas Šiauliuose – Chaimas Frenkelis – vienas geriausių visų laikų Lietuvos verslininkų, išgarsinęs XX amžiaus pradžios Šiaulius kaip pasaulinį odų apdirbimo centrą. Chaimas, jo žmona Dora, sūnus Jokūbas su žmona Roza garsėjo kaip dosnūs mecenatai ir filantropai. Verslą iš savo tėvo perėmęs Jokūbas Frenkelis turėjo didžiulį autoritetą ir buvo labai gerbiamas ne tik savo tautiečių, bet ir lietuvių.
Tikėtina, kad tai pirma ir vienintelė muzikinė kompozicija, skirta šios garsios šeimos garbei.
Eiles naujajai septynių dalių siuitai parašęs poetas Vladas Braziūnas, dalijosi savo mintimis: „Kūrinio siekis kaip ir menoros – meno kalba kūnyti šviesos pergalę prieš tamsą, kiekvienoje iš septynių siuitos dalių simboliškai įžiebiant po vieną menoros žvakę, aliuziškai ją siejant su Frenkelių, pirmiausia Chaimo, Doros ir Jokūbo, gyvenimų ir darbų epizodais, jų šviesa Šiauliuose ir Lietuvoj, apskritai su žydų ir lietuvių sambūviu, šimtmečių šalìgreta, net ir nevilty negęstant ilgesiui ir vilčiai“.
Muzikos autoriui – žinomam Lietuvos chorvedžiui, kompozitoriui, aranžuotojui Gintautui Venislovui – didelį kūrybinį impulsą suteikė choro „Polifonija“ meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Lino Balandžio pasiūlymas kurti neįprastai ir intriguojančiai atlikėjų sudėčiai: mišriam chorui, birbynei, elektrinei gitarai, kontrabosui, perkusijai. Darbo kompozitorius ėmėsi su įkvėpimu ir didele atsakomybe, todėl muzika gimė išgyventa, išieškota ir net labai... kinematografiška.
O subtiliais teatro elementais renginį paturtino koncerto režisierė ir skaitovė Nomeda Bėčiūtė, kurios sodraus balso nešamas tekstas pasiekė kiekvieno klausiusiojo ausis ir širdis.
Į premjerą atvykęs Vladas Braziūnas po renginio neslėpė savo emocijų ir susižavėjimo: „Buvau parašęs žodžius. Bet negirdėjęs nė garselio muzikos. Tad neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip visa bus ir atrodys, – vien tik savo paties įsivaizdavimą. Sutapo! Žodžiai įgavo galios. Tokios, kad ir pats turėjau tylom pasidžiaugti sėdintis su kauke: ji greitai sugeria akių drėgmės laštakėlius... Bet kas ten jų žiūrės, visi buvo panirę Gintauto Venislovo sukurton, čia pat Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“, koncerto instrumentinės grupės ir koncerto režisierės bei skaitovės Nomedos Bėčiūtės su įkvėpimu atkuriamon... ne, ne tik muzikon – jos apeigon!“.
Publika audringais plojimais sveikino kūrinio atlikėjus: „Polifonijos“ chorą, birbynininką Egidijų Ališauską, gitaristą Matą Ričkų, kontrabosininką Dainių Rudvalį, perkusininką Arkadijų Gotesmaną, skaitovę Nomedą Bėčiūtę ir dirigentą Liną Balandį.
Koncertinės įstaigos „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė taip pat džiaugėsi pavykusia premjera: „Taip gražiai ir prasmingai, kokybiškai ir jausmingai iš pirmo karto pavyksta retai. Didis džiaugsmas ir pasididžiavimas!”.
Kūrinys skambės dar du kartus: Spalio 15 d. 18 val. Joniškio Raudonojoje sinagogoje ir spalio 16 d. 15 val. Šiaulių Ch. Frenkelio viloje. Maloniai kviečiame apsilankyti!
„Polifonijos“ informacija