Tradiciškai universitetas siejamas su paskaitomis, egzaminais, dėstytojais ir studentų bendruomene. Tačiau aukštojo mokslo įstaigos veikla – tai ne tik akademinės studijos. Universitetai tampa regiono problemų sprendėjais, inovacijų kūrėjais ir verslo partneriais.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo įstatymu numatyti, jog visose šalies ugdymo įstaigose, kur ugdymas vyksta kita kalba, privalėtų būti bent viena klasė, kurioje mokoma lietuviškai. Tai esą padėtų išspręsti mokyklų, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, klausimą nediskriminuojant kitų tautinių mažumų pagal jų vartojamą kalbą.

Lietuvos aukštosiose mokyklose plėsis magistrantūros studijų įvairovė – atsiras naujos tarpkryptinių studijų programos. Universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus metodus, o aukštosioms mokykloms – parengti specialistus naujai besiformuojančioms profesijoms, kurių neapima viena studijų kryptis.

Marijampolės savivaldybė imasi struktūrinių pokyčių neformaliojo švietimo srityje. Priimtas sprendimas reorganizuoti Moksleivių kūrybos centrą, prijungiant jį prie Marijampolės meno mokyklos, žymi siekį modernizuoti įstaigų valdymą ir efektyviau panaudoti turimus išteklius. Tikimasi, kad šis žingsnis ne tik supaprastins administracinius procesus, bet ir sudarys geresnes sąlygas mokinių kūrybinei veiklai plėtoti.