PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Rugpjūčio 29 d. 14:06

Vienijančioje kelionėje – susitikimas su Prezidentu

Klaipėda

D. Labučio nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


96778

Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti skirta kelionė į Pasvalio rajoną prie Pajiešmenių kaime statyto koplytstulpio Klaipėdos rajono delegacijai į atmintį įstrigs ilgam. Ne tik dėl kelionės pradžioje sugedusio autobuso, bet ir neįtikėtinai šilto susitikimo su LR Prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdiene. Klaipėdos rajonas sulaukė itin daug dėmesio: pirmąją šalies porą sudomino išskirtinis, Dovilų seniūnės Nijolės Ilginienės vilkėtas tradicinis Mažosios Lietuvos kostiumas.

Įsimintinas pokalbis

Žinodama, kad šalies vadovas vienoje iš Baltijos kelio atkarpų stabtelės susitikti su klaipėdiškiais, Klaipėdos rajono delegacija, vadovaujama Agluonėnų seniūnės Laimos Tučienės, 11 valandą ryto iš Gargždų pajudėjusį autobusą nukreipė tiesiai į numatomą susitikimo vietą.

Kai skubėdami nuvyko ten, kur prieš 30 metų susikibę rankomis stovėjo Klaipėdos miesto žmonės, pamatė, kad Prezidentas jau atvykęs. Išvydusi tautiniu Mažosios Lietuvos kostiumu vilkinčią Dovilų seniūnę Nijolę Ilginienę, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė iš karto susidomėjo išskirtiniu apdaru. O kai bendrą nuotrauką su Prezidentu pasidarė klaipėdiškiai, D. Nausėdienė išreiškė norą nusifotografuoti ir su Klaipėdos rajono delegacija.

„Labai nustebino Prezidento ir jo žmonos paprastumas, šiltumas ir noras bendrauti“, – emocijų neslėpė Baltijos kelio minėjimo dalyviai.

Iškilmingas minėjimas Saločiuose

Atsisveikinusi su prezidentu gargždiškių, doviliškių, agluonėniškių ir endriejaviškių delegacija išskubėjo į Saločius – strateginę Baltijos kelio vietą Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Baltijos kelio minėjimo proga čia įvyko renginys „Baltijos kelias – tai mes“. Prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, susitiko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos prezidentas Egilis Levitas.

„Prieš 30-metį šią dieną aš stovėjau Baltijos kelyje su tėveliais ir būsimąja žmona Diana. Prasmingas sutapimas, kad praėjusį kartą, taip, kaip ir šiandien, susikibome rankomis prie Lietuvos ir Latvijos sienos. Niekada nepamiršiu to vienybės ir įkvėpimo jausmo, kurį pajutau įsiliejęs į 650 km gyvąją grandinę tarp Baltijos šalių sostinių“, – sakė prezidentas.

Baltijos kelią prezidentas vadino vienybe, bendrumu ir telkiančia jėga. Jis, kaip sakė šalies vadovas, nešė laisvės trokštančių žmonių žinią pasauliui: „Kad esame drąsūs ištiesti ranką vienas kitam, kur pasaulyje bebūtumėme, kad kartu kurtume nepriklausomas, laisvas ir laimingas mūsų šalis. Baltijos kelią pavadinčiau stebuklu, sukurtu tylių žmonių, kasdienius darbus dirbančių kantriai ir atkakliai, geriausiai, kaip gali. Tai simbolis, kokia stipri gali būti tylioji Lietuva, tyliosios Baltijos šalys“.

Prie istorinio atminimo ženklo

Kol keliu šalia Saločių ūžė visureigiai su Baltijos kelio simbolika, o danguje gėles barstė net keletas lėktuvų, Klaipėdos rajono žmonės skubėjo į kitą širdžiai brangią vietą – prie Klaipėdos kraštui skirto koplytstulpio Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone. Čia savo kraštiečių jau laukė koplytstulpio autorius agluonėniškis Jonas Čepas su žmona Nijole.

Paprašytas prisiminti tų išskirtinių dienų prieš 30 metų įvykius, J. Čepas pasakojo, kad rajone kuriantis Sąjūdžiui buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą. Planuojant Baltijos kelio akciją, įvykiui įamžinti pasisiūlė pagaminti koplytstulpį. Jo gamybai laiko buvo mažai, dirbta net naktimis. Tačiau išaušus 1989 metų rugpjūčio 23-iosios rytui, iš ąžuolo pagamintas unikalus mažosios architektūros statinys jau buvo paruoštas tapti istorijos dalimi.

J. Čepas prisiminė, kad idėjos iniciatoriai į numatytą vietą išvyko rugpjūčio 23-osios anksti ryte, todėl nebuvo transporto spūsčių. Pagrindinis tikslas – pastatyti stogastulpį prieš Baltijos kelio dalyvių susikabinimą rankomis. Pastatę atsivežtą koplystulpį, kaip tuo metu buvo įprasta, surengė mitingą. Prieš tai Baltijos kelio dalyviai dar stabtelėjo Kryžių kalne.

Susitikę prie stogastulpio po 30 metų (dalis delegacijos atstovų čia susikibę stovėjo ir tada) žmonės neslėpė emocijų. Dainavo patriotines lietuvių liaudies dainas ir, atkartodami to meto įvykius, susikibę rankomis stojo prie automagistralės. Kaip ir anuomet, taip ir dabar visų veiduose švietė viltis ir nenusakomas bendrystės jausmas.

„Dėkoju visiems, kad kartu leidotės į šią kelionę. Patyrėme tiek daug įspūdžių, ir nepaisant sugedusio autobuso, spėjome visur, kur planavome. Pamatėme ir bendravome su Prezidentu, dalyvavome renginyje Saločiuose, nuvažiavome prie rajonui skirto koplytstulpio. Namo parsivešime tik pačius gražiausius įspūdžius“, – sakė Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė.

Gintarė Plungienė