PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Gegužės 8 d. 08:40

Dėl abejotinos simbolikos užvirė diskusija

Klaipėda

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


82867

Gargždų muzikos mokyklos pastato atnaujinimas – visiems ant akių. Bet kol „Bangos“ laikraščio straipsnyje „Muziejininkų sprendimas: rugiai ir pjautuvai liks“ (Nr. 32, balandžio 24 d.) nebuvo paviešinta, kad ir po remonto liks virš paradinių durų sovietinės simbolikos elementai, tol niekam ši dviprasmybė galvos skausmo nesukėlė. Beje, dar prieš mėnesį feisbuko „Bangos“ paskyroje buvo įkeltos nuotraukos su išliekančiu mokyklos sovietiniu dekoru, kuris dabar statybininkų uoliai dailinamas. Tuomet padiskutavo skaitytojai, bet ne specialistai. Niekas iš tuometinės rajono valdžios nė piršto nepakrutino, kad situacija būtų apsvarstyta tiek politiniu, tiek kultūros paveldo specialistų lygmeniu.

Feisbuke šiomis dienomis vėl įsiplieskė diskusija, kurią paaktyvino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Pet­rauskienė. Nuomonės įvairios ir įdomios.

Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, supažindinta su „Bangos“ skaitytojų nuomonėmis, kurias šiandien spausdiname laikraštyje, atsakė, jog komentuoti turėtų Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. „Ši situacija panaši į Generolo Vėtros atminimo lentos situaciją ir daugelį kitų, kurios yra savivaldybių žinioje“, – samprotavo J. Mikulevič.

Savivaldybės atstovų komentarai

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė: „Gyvename laisvoje Lietuvoje ir įvairūs praėjusio laikmečio simboliai yra patalpinti muziejuose ar Grūto parke. Specialistai turėtų išaiškinti, ar tai yra tik dekoro detalė, kuri niekam netrukdė daug metų, ar tai soviet­mečio simboliai, kuriuos reikėtų nuimti. Kadangi šie simboliai kelia gyventojų pasipiktinimą, o pastatas, kuriame šiuo metu veikia Muzikos mokykla, nėra registruota kultūros vertybė, tuomet, jei specialistai išaiškins, kad simbolius reikia nuimti, turime puikią progą, remontuojant pastatą, juos nuimti ir perduoti muziejininkams.“

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė: „Tenka tik apgailestauti, kad šis klausimas nebuvo svarstomas ruošiantis Muzikos mokyklos pastato fasado remonto darbams, nebuvo viešos diskusijos ne tik su šios srities specialistais, bet ir su bendruomene, nes dabar, jei bus priimtas sprendimas simbolius nuimti, reikės dirbti papildomai. Bet kokiu atveju sprendimas nuimti ar palikti simbolius ant Muzikos mokyklos negali būti vienasmeniškas. Tokio tipo simboliai nėra draudžiami, todėl siūlyčiau, kol fasado remonto darbai nėra baigti, sukviesti specialistų – istorikų, paveldosaugininkų – darbo grupę, kad turėtume aiškią jų nuomonę. Taip pat kviečiu Klaipėdos rajono laikraštį „Banga“, kitas žiniasklaidos priemones, bendruomenes per socialinius tinklus skelbti apklausas, kviesti viešai diskusijai gyventojus, kad išgirstume gargždiškių ir Klaipėdos rajono gyventojų poziciją ir galėtume priimti sprendimus, remdamiesi daugumos nuomone. Apklausą siūlysiu skelbti ir Savivaldybės puslapyje, socialiniuose tinkluose.

Iš tiesų ant Muzikos mokyklos pastato esanti Veiklių moterų sambūrio iniciatyva įrengta Sausio 13-osios įvykius ir Sąjūdžio atminimą įamžinanti informacinė lenta nesiderina su ant tos pačios fasado pusės esančiais rugiais ir pjautuvais. Jei bus priimtas sprendimas simbolius nuimti, siūlyčiau jų nesudaužyti. Nuo praeities nepabėgsim, tai siūlyčiau simbolius išsaugoti ir perduoti muziejui.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius: „Kadangi tai yra visuomenei jautrus klausimas, jau anksčiau siūliau organizuoti paveldo specialistų diskusiją. Tik specialistai gali nustatyti, ar šie simboliai yra draudžiama sovietinė simbolika. Jei tai nėra sovietinė simbolika, tai ar būtina ją išsaugoti, ar ji gali būti panaikinta? Šiuo metu pastatas nėra registruota kultūros vertybė. Atliekant pastato remonto darbus gali būti pasielgta taip, kaip rekomenduos specialistai.“

LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos ir tarybos posėdžio rezoliucija

2019-05-01

Mes, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo tremtiniai ir politiniai kaliniai, valdybos ir tarybos posėdyje svarstėme klausimą dėl sovietinės emblemos ant renovuojamo Gargždų muzikos mokyklos pastato.

Posėdyje nutarta, kad emblemoje atsispindi Sovietų Sąjungos herbo dalis. Tai javų varpos, pjautuvas ir kaspinas (raudonas), visa tai jungiantis. Po vieną šitie daiktai nieko nereiškia, o jų visuma – jau sovietinė atributika.

Kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės merą prašydami, kad šita emblema būtų nuimta ir saugoma Gargždų krašto muziejuje kaip sovietinių laikų palikimas istoriniam faktui atminti.

Jonas KAUSTEKLIS

LPKTS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas

Rugio varpa – nostalgija naminei duonai ar sovietiniam nepritekliui?

Sovietinė ar ne simbolika ant Gargždų muzikos mokyklos? Nuomonę tikriausiai turime kiekvienas. Ypač karta, kuriai ano laikotarpio ideologija yra ne tik istorinis faktas, bet jų likimus griovęs ir šeimas tremtin pasmerkęs skaudus įvykis. Tai žmonės, kurie tiesiogiai susiję su pjautuvo simboliu paženklintu laikotarpiu Lietuvoje. Žmonės, kuriems rugio varpa yra ne romantiška nostalgija naminei duonai, o tiesioginė užuomina apie sovietmečio represijas ir nepriteklių. Nesvarbu, simboliai vaizduojami kartu ar atskirai, simbolika pasąmonėje siejasi su sovietmečiu, o ne tik su 6-ojo dešimtmečio architektūriniais sprendimais.

Šiandien, kai diskusijos yra pasiekusios visuotinio šurmulio etapą, lemiamą žodį kviečiu tarti politikus. Ir taip prisiimti atsakomybę už sprendimą bei nepalikti vietos kaltų paieškai ateityje.

Į klausimą, ar ši simbolika ant pastato iš tiesų nėra ideologinė, visų pirma turi atsakyti specialistai. Todėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus iniciatyva, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nariai kartu su LR Seimo nariais Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kriščiūnu kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą bei Lietuvos heraldikos komisiją. Šių institucijų atsakymai ir rekomendacijos bus itin reikšmingos galutiniam sprendimui. Ir vis dėlto esu tvirtai įsitikinusi, kad šioje situacijoje privalomas mūsų – Klaipėdos rajono savivaldybės politikų – įsitraukimas. Turime priimti principinį politinį sprendimą. Todėl kreipiausi į Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską su prašymu inicijuoti pasitarimą Savivaldybėje, įtraukiant specialistus ir visuomenės atstovus. Kad ir kokį verdiktą priimsime, visiems bus aišku, kad vietos politikai neliko nuošalyje ir prisiėmė atsakomybę. Jei to nepadarysime, sukursime terpę politikavimui ir galbūt net kaltinimams politinės valios trūkumu. Juk skaičiuodami trisdešimtuosius atkurtos Nepriklausomybės metus jau turime politinį stuburą.

Išsakydama TS-LKD skyriaus poziciją jaučiu pagarbą abiem pusėms – ir istorikų norui išsaugoti architektūrinius sprendinius, ir sovietmečio aukų pasipiktinimui simboliais. Mūsų nuomone, teisinga būtų ženklus nuimti, tačiau jais neatsikratyti, neignoruoti. Ant dabartinės Muzikos mokyklos pastato galėtų atsirasti informacinė lenta su pastato paskirties sovietmečiu aprašu. Simbolius vykdant rekonstrukciją, jei įmanoma techniškai, perduoti saugoti Gargždų krašto muziejui.

Istorijos neištrinsi. Tačiau turime kartu ir tvirtai nuspręsti, ar atsinaujinant norime ją palikti pačiame pastato centre.

Rasa PETRAUSKIENĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė

TS-LKD frakcijos pirmininkė

Muziejininkų sprendimui – ne!

Muziejininkų sprendimas palikti ant renovuojamo Gargždų muzikos mokyklos pastato fasado sovietinio dekoro detalę (pjautuvų apraizgytas rugių varpas), o Klaipėdos rajono savivaldybės tarnybų ir paveldosaugininko Laisvūno Kavaliausko pritarimas minimam sprendimui yra visiškai nepriimtinas, įžeidžiantis šalies piliečius.

Muziejaus direktorė samprotauja, kad ta fasado kompozicija „vargiai gali būti siejama su oficialiai Lietuvoje uždrausta sovietine simbolika“, bet pripažįsta, jog tai vis dėlto yra sovietinė simbolika. Dar daugiau, ji mano, kad sprendimą įgyvendinus ateityje organizuojant ekskursijas turistams prie šio pastato būtų galima pristatinėti tą sovietinę simboliką ir ją interpretuoti. Paveldosaugininkas L. Kavaliauskas tvirtina, „kad Muzikos mokyklos ornamentika neturi nieko bendra su ideologija, su sovietine simbolika“. Bet toliau pats sau prieštarauja: „Pastato ornamentinės detalės atspindi bendrą to laikotarpio (…) vaizdą“. Kitais žodžiais sakant – atspindi sovietmetį. Paveldosaugos specialistas, baigdamas pokalbį, lyg apibendrina, jog šiuo atveju esmė yra ne naujas simbolis, o pastato dekoracija. Specialistui, manau, taip painiotis nederėtų.

Negi kas imtų neigti, jog pastato dekoracija turi būti meniška ir atitikti pastato paskirtį. Ar dabartinis dekoro elementas yra koks nors meniškas kūrinys? Ne, tai tipinis populiarus sovietmečio lipdinys, nieko bendra neturintis su Muzikos mokykla. Be jokios abejonės, aptariamas lipdinys visiškai atitiko ano, okupacinio, laikotarpio pastato paskirtį: du pjautuvai savo geležiniuose gniaužtuose laiko trapias rugių varpas. Tokios ir panašios sovietinės simbolikos per netrumpą gyvenimą mačiau labai nemažai Sibiro ir Kazachstano platybėse, vėliau ir okupuotoje Lietuvoje. Man ji (ir mano likimo broliams ir sesėms, LPKTS turi 50 tūkst. narių) vienareikšmiai siejasi su nusikalstamos organizacijos, kokia pripažinta buvusios SSRS komunistų partija, geležine ranka. Pastatas, apie kurį kalbame, tiksliau – jame dirbę žmonės iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, t. y. iki 1990 m. kovo 11 d., nuosekliai šaltakraujiškai diena iš dienos luošino rajono žmonių gyvenimus. Turbūt tik tuo ir įdomus sovietinis pastato istoriškumas. Tad pastarojo sena dekoro detalė gal ras vietą muziejuje ar Grūto parke.

Neseniai Gargždų pilietiškų moterų dėka ant mokyklos sienos atsirado memorialinė lenta, bylojanti apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius, susijusius su šiuo pastatu. Aikštėje priešais pastatą vyksta minėjimai, giedamas Lietuvos valstybės himnas, dega atminimo žvakutės, dalyviai segi neužmirštuolės žiedą, dainuoja patriotines dainas. Džiaugiamės, kad pastatas tarnauja gėriui ir grožiui – muzikai. Tik, žinoma, labai susirūpinę mokyklos bendrijos nevieningumu.

Pats laikas ir homo sovieticus samprotavimus su antipilietiškais sprendimais taip pat atiduoti į muziejų. Šio teksto esmė – būtent naujas, meniškas simbolis, kuris su laiku papuoš renovuotos Gargždų muzikos mokyklos fasadą.

Danutė PAŠKAUSKAITĖ

Rugiai ir pjautuvai ant Muzikos mokyklos pastato negali likti

Balandžio 24 d. „Bangos“ laikraščio straipsnis „Muziejininkų sprendimas: rugiai ir pjautuvai liks“ sudomino ne tik mane, bet ir kitus buvusius tremtinius, politinius kalinius, net ir jaunimą.

Šį straipsnį rašau ir dėstau ne vien savo mintis, bet ir daugelio, kurie kreipėsi į mane, kaip į buvusį tremtinį ir Gargždų miesto garbės pilietį, kad išaiškinčiau, kodėl taip daroma, kodėl restauruojant Muzikos mokyklos pastatą nelikviduojama sovietų sąjungos atributika. Ši sovietinė simbolika 1956 m. pastačius Klaipėdos rajono komunistų partijos aktyvui šį pastatą buvo sumontuota virš paradinių durų.

Įdomus kai kurių specialistų požiūris: „esą sovietmečio dekoro detalės pasitarnaus net ekskursijoms“.

Įdomu, kaip į tai žiūri rajono Savivaldybės architektas. Čia lemiamas žodis turėjo būti jo. Bet dar įdomiau, kaip pastato šeimininkė – direktorė davė sutikimą ir griežtai neprieštaravo tokiam sprendimui.

Mes, buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, su dideliu skausmu prisimename visus trėmimus, tas kančias, kurias kentėjo mūsų tėvai ir seneliai. Prisimename partizanus, gynusius Lietuvos žemę, ir kurių ne vieno kūnai buvo pamesti išniekinti šioje aikštėje.

Nemanau, kad ši atributika padarys garbės Muzikos mokyklai. Kaip sureaguos jaunimas? Šeštadienio vakarą nuvykau į Savivaldybės aikštę, kur vakarais susirenka nemažai jaunimo, tad paklausiau jų, kaip žiūri į atnaujinamą mokyklos pastatą. Sakė – bus labai gražu, bet kam reikalinga ta „rusiška emblema“, pasigirdo ir tokių pasiūlymų, kad „gal čia reikalinga ir raudona vėliava“? Klaipėdos rajono savivaldybės valdžia turėtų pamąstyti apie tai.

Aš, kaip Gargždų miesto garbės pilietis, nepritariu šios atributikos atnaujinimui ir siūlau ją nuimti.

Česlovas TARVYDAS, Gargždų miesto garbės pilietis