Pramogos | 11 MIN.

Kodėl 20-mečiai miega su 50-metėmis, o moterys avi aukštakulnius?

Elena Monkutė
2023 m. vasario 24 d. 19:46
arunas-norkus-v.kazlausko-nuotr.jpg

Vyrai ir moterys nuolat nesutaria, net sakoma, kad jie yra iš Marso, jos – iš Veneros. Vyrai juokauja, kad moterų suprasti neįmanoma, šios atkerta, kad jas reikia mylėti, o ne suprasti. Kodėl mums taip sunku vieniems su kitais ir ką daryti, kad būtų lengviau, atskleidžia Arūnas Norkus, psichologas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Šiaulių valstybinės kolegijos lektorius.

50-mečių skyrybos

Pastebima, kad dažniausiai renkamės į save panašius partnerius, atsižvelgdami į išsilavinimą, rasę ir tautybę, socialinę klasę. Be to, moterys renkasi vyrus, panašius į jų tėtį, o vyrai – į mamą. „Kito modelio jūs nepažįstate. 18–20 metų, gyvendami pas tėvus, matėte tik tokį. Jis jums artimas, daugiau ar mažiau priimtinas. Net ir ydas, blogus charakterio bruožus, kurie jums nepatinka mamoje ar tėtyje, taip pat priimate. Kitoks charakteris – baisu: nežinai, ko tikėtis“, – pastebi psichologas.

Kad ir kokie partneriai būtų panašūs, jų lytinis potraukis skiriasi. Vaikystės pabaigoje, ankstyvoje paauglystėje berniukų lytinis potraukis labai stiprus, šiek tiek pasilaiko pike ir iš lėto ima silpnėti. Moterų – atvirkščiai: labai iš lėto kyla, piką pasiekia 40–50 m. ir tada staigiai krinta. „Jaunystėje vyrukams reikia orgazmo, o moterims švelnumo, romantikos“, – apibendrina lektorius. Apie 30-uosius gyvenimo metus ir vyrų, ir moterų lytinis potraukis tampa vienodas.

„Apie 50-metį būna labai daug skyrybų, bet jos neteisingai vertinamos. Sako, kvailas senis – išbėgo pas jaunesnę, šviežią, gražią. Jis pabėgo nuo savo žmonos, nes nebegali jos patenkinti, jam galvoje verslas, rūpesčiai, o ne seksas. O moteriai tuo metu reikia kiekvieną dieną, pageidautina dukart. Tada jis bėga pas 20-metę, kuriai irgi nereikia sekso“, – aiškina A. Norkus.

Moterys visai tam neprieštarauja – joms taip pat reikia 20-mečių: nors jie ir nėra materialiai apsirūpinę, tačiau pajėgūs seksualiai. „Vienos moterys afišuoja, kad turi jaunesnį partnerį, kitos slepia, bet vis tiek turi, dar kitos labai labai slepia, bet irgi turi“, – šypsosi psichologas ir prisimena vieną savo klientą, kuris, būdamas 20-ies, susirado vyresnę partnerę ir tik džiaugėsi: valgyti pagamina, seksas labai geras ir nereikia įsipareigoti – 50-metė žino, kad 20-metis jos neves.

Nemylės

Vyrų ir moterų požiūris į ikivedybinius santykius taip pat skiriasi. Nors XXI a. oficialiai pritariama, kad seksas prieš santuoką – nieko baisaus, bet vyrai visgi norėtų, kad moteris iki santykių su juo nebūtų turėjusi kitų partnerių. Tokia evoliucija: anksčiau gyvenome gentimis, nedidelėmis bendruomenėmis – kelios moterys, keli vyrai ir būrelis vaikų.

„Tada labai sunku dalytis ir pareigomis, ir privilegijomis. Pavyzdžiui, vienas vyras yra geresnis medžiotojas, dažniau mėsos parneša, o kitas tinginys. Dalijasi visi po lygiai. Pradėjo diferencijuotis į mažesnes grupeles – vienas vyras ir viena moteris. Kodėl? Tada vyras yra užtikrintas, kad augina savo vaikus“, – paaiškina A. Norkus.

Pasak jo, vyras gali vesti moterį, auginančią vaikus iš ankstesnių santykių, gražiai su jais elgtis, tačiau niekada jų nemylės. Moterys taip pat. „Tautosakoje yra daug pasakų apie tai, kokios blogos yra pamotės. Nereikia tautosakos – aš savo praktikoje su tuo labai dažnai susiduriu“, – sako lektorius.

Ir genijai, ir bepročiai

Kalbant apie protą, moterys pasižymi didesniu intelektu nei vyrai. „Tačiau, žiūrint plačiau, labai protingų ir bepročių daugiau yra tarp vyrų – daugiau genijų, daugiau protingesnių už vidurkį“, – sako psichologas. Buvo atliktas tyrimas: išrinktos visos žymios XV–XX a. pab. gyvenusios moterys, bent kartą paminėtos istoriniuose šaltiniuose, jų buvo apie tūkstantį. Tik 38 proc. į sąrašą pateko dėl savo intelektinės veiklos: buvo mokslininkės, atradėjos ir pan., – visos kitos buvo žymių vyrų žmonos, simpatijos, sugyventinės. Tarp Nobelio premijos laureatų taip pat dauguma yra vyrų.

„Reikėtų kvestionuoti, ar tikrai taip yra, galbūt rodikliai netikslūs. Galbūt vyrai turi daugiau galimybių užsiimti intelektine veikla? Labai patogu būti mokslininku, jei namuose valgis išvirtas, tu esi apskalbtas, vaikai sužiūrėti. Pareini namo, išmiegi ir vėl važiuoji į darbą dirbti mokslinio darbo“, – kalba A. Norkus.

Nors 2,5 proc. labai aukšto intelekto žmonių yra vyrai, 2,5 proc. labai žemo intelekto – taip pat. Lektorius pastebi, kad žmonių su protine negalia prieglaudose ir apgyvendinimo įstaigose visame pasaulyje yra daug daugiau vyrų nei moterų.

Atostogos

Tačiau vyrai ir moterys mąsto nevienodai. „Tarkime, sugalvojate važiuoti atostogauti – kokiai savaitei į Tenerifę. Ką apie atostogas svarsto vyras? „Kiek kainuos? Aha, sąskaitoj turiu. Reikia nupirkti bilietus ir nepamiršti pasiimti kreditinių kortelių. Ir draudimo reikia.“ Ką galvoja žmona? „Reikia naujo maudymuko – šešių senų neimsiu. Kad tik neužmirščiau vaistų – nuo pilvo, galvos skausmo, temperatūros, pykinimo. Reikia kremą nuo saulės pasiimti, lietsargį – o gal ims lyti? Prisitepsiu sumuštinių, gal lėktuve norėsiu valgyti“, – šypsosi lektorius.

Vyrai, paklausti, kaip priėjo prie tam tikros išvados, gali nuosekliai papasakoti savo mąstymo procesą. Moteris taip nepapasakotų, nes didelė dalis mąstymo vyksta latentiškai, t. y. pasąmonėje. „Jeigu jos paklaustumėte ir ji turėtų būtinai atsakyti, mestų bet kokį atsakymą. Tas pats pavyzdys su atostogomis Tenerifėje. Vyras, viešbutyje iškraustydamas lagaminą, žiūri – žmona aukštakulnius įsidėjo. 17 cm. Sako: „Kam tau reikia čia po smėlį vaikščioti?“ Atsako: „O tau nepatinka?“ – vaizdžiai pasakoja A. Norkus.

 

Evoliucija

Ikimokyklinio amžiaus berniukai pasižymi geresne klausa nei mergaitės, paskui išsilygina, o senatvėje geriau girdi moterys. Kaip tai paaiškinti? Manoma, kad ir čia kalta evoliucija: seniai seniai, kai žmonės vaikščiodavo prisidengę kailiu, mėsos reikėjo patiems parsinešti iš miško, o tam reikdavo tykoti ir įtemptai klausytis, kur netoliese yra koks laukinis gyvūnas.

Moterų regėjimas aštresnis, ne paslaptis, kad jos ir spalvas skiria geriau. Ir vyrų daltonikų yra daugiau nei moterų. To priežastis taip pat slypi amžių glūdumose. „Koks buvo moterų darbas? Aplink urvą rankioti žoleles, valgomas šakneles, nulupus kailį nuo šerno – pasiūti kokį nors drabužį. Reikėjo gerai matyti“, – aiškina lektorius.

Moterys ir užuodžia geriau. „Kas turi daugiau kvepalų?“ – retoriškai klausia psichologas. Vyras turi vieną buteliuką, o kitą galbūt paslėpė moteris – proginių, kai eis į teatrą ar į gimtadienį. „Kaip vyrai skiria kvapus? Skanu ir neskanu“, – ironizuoja. Tačiau vyrai yra pastabesni – taip pat dėl evoliucijos.

Nepaisant to, moterys dažnai yra įsitikinusios savo versija. Kriminologai pasakoja, kad liudytojai vyrai pateikia daugiau detalių nei moterys ir padaro mažiau klaidų. Moterys dažniau klysta, pačios to nesuprasdamos, pateikia neteisingus faktus ir net tada, kai jas pataiso, nepripažįsta savo klaidų. Dėl to JAV (greičiausiai ir kitur) moterys daug dažniau duoda priesaiką, pateikia klaidingus parodymus ir žmonės būna neteisingai nuteisiami.

Dėl psichologinių ir ne tik skirtumų moterys ir vyrai dažnai konfliktuoja, tačiau, kaip pastebi A. Norkus, vyrai yra linkę nusileisti, nes nemato prasmės ginčytis, o moterys tris kartus dažniau nei vyrai primena praeities įvykius. „Pradeda sekti istoriją nuo pažinties dienos ir viską išvardija. Metams bėgant, moteris turi vis daugiau prisiminti, vadinasi, atmintis, ko gero, gerėja, – sako psichologas. – Vyrai linkę kalbėti apie tai, kas yra čia ir dabar, o moterys: „O ar tu atsimeni?“ Tačiau jei vyrai ginčijasi tarpusavyje, vienas kitam nenusileidžia.

Aukštas ir gražus

„Nežinau, ar pastebėjote, bet kai vyras bendrauja su moterimi, stengiasi prieiti arčiau – tiek prie savos, tiek prie svetimos moters. O moteris atsitraukia. Mūsų pasąmonėje yra užfiksuota, kad simpatiški vyrai yra aukšti. Prieidamas arčiau, vyras tarsi padidina savo ūgį – moteris turi užversti galvą. O moterys vyrams simpatiškesnės mažesnio ūgio, jos atsitraukia per žingsnį, kad atrodytų mažesnės. Tai vyksta pasąmoningai, – sako lektorius. – Todėl ir išsirinkome aukštą ir gražų.“

Kalbant apie jausmus, vyrai ir moterys juos išgyvena tokius pačius, tačiau jau seniai įrodyta, kad moterų jausmai stipresni. „Moterų emocijos stipresnės, jos yra jautresnės. Aišku, yra ir šaltų bei labai racionalių moterų, bet vidutiniškai yra taip. Tai reiškia, kad moterys dažniau serga depresija, joms labiau būdingas nerimas“, – pastebi A. Norkus. Jei šeimoje trūksta pinigų, vyras galvoja, kaip jų gauti – užsidirbti ar pasiskolinti. O moteris mąsto kitaip: „Ką reikės vaikams duoti valgyti? Už butą liks nesumokėta. Kuro neįsipilsiu. Užsirašiau pas manikiūrininkę, nebegalėsiu nueiti.“ Taigi, vyras toje situacijoje turi vieną problemą, o moteris – daug.

Psichologas pasakoja, kad yra vienas ypatingas jausmas – pavydas. Jį vyrai ir moterys taip pat jaučia skirtingą. Moterys kitiems pavydi sėkmės, o vyrai pavydi kitų vyrų dėmesio savo moteriai. „Tai taip pat yra susiję su tuo, kad jie nori būti užtikrinti, jog augina savo vaikus“, – sako lektorius. Kaip išvengti pavydo? „Reikia leisti kitam žmogui jaustis oriai – nei pykčių, nei pavydo nebus“, – atskleidžia.

Daug moterų, keli vyrai

Kitas vyrų ir moterų skirtumas – apranga. Galima pastebėti, kad vyrų apranga pastaruosius kelis šimtus metų keitėsi mažai. Tiesa, anksčiau ji buvo moteriškesnė nei dabar: XVI–XVII a. vyrai avėjo aukštakulnius, XX a. pab. tokia mada buvo sugrįžusi. XVII a. atsiradusios kelnės tik pailgėjo. Moterų mada keitėsi smarkiai.

Kai kurie psichologai pastebi dėsningumą, kad moterų aprangai didelį poveikį daro įvairūs neramumai, karai. Pavyzdžiui, po Prancūzijos revoliucijos dingo krinolinai – pūsti sijonai: einant moteriai, jau buvo galima matyti jos figūrą. Po Pirmojo pasaulinio karo moterų suknelės sutrumpėjo ir atidengė kulkšnis bei blauzdas. „Per karą žuvo daug vyrų. „Gal galiu ką nors parodyti, kad kažką sužavėčiau?“ – galvodavo moterys“, – aiškina lektorius.

Po Antrojo pasaulinio karo sijonai dar labiau sutrumpėjo – pakilo virš kelių. Kai prasidėjo socialinė transformacija visoje Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, trumpinti nebebuvo ko – moterys atrado aptemptus drabužius, kurie visiškai nebeslėpė figūros. „Kai baigsis Ukrainos karas, kaip jūs rengsitės?“ – šypsosi A. Norkus.

Pasak psichologo, tai reiškia, kad moterys labiau linkusios gundyti vyrus nei vyrai moteris. „Žiūrint logiškai ir racionaliai, norint pratęsti žmonių rūšį, reikia labai daug moterų ir tik kelių vyrų. Moterų, lyginant su kitais gyvūnais, yra labai ilgas nėštumo laikotarpis. Pagimdžius, laktacijos periodu labai sunku pastoti. Tai reiškia, kad tam, jog neišnyktume, moterų reikia labai daug. Bet jas apvaisinti reikia labai nedaug vyrų“, – aiškina lektorius.

 

Viliojimo menas

Kai yra trūkumas, reikia vilioti – kitaip nueis pas kitą. Todėl atsiranda labai keistas dalykas: moterys yra linkusios vyrams atleisti fizinę neištikimybę, tačiau neatleidžia dvasinės. „Neduok Dieve, jis pasakys, kad jam patinka ta moteris arba įsimylėjo, – sako A. Norkus. – Niekada neatleis.“ Vyrai atvirkščiai: jie žino, kad moterims daug kas gali patikti – aktoriai, artistai, politikai. „Tegul būna įsimylėjusi, tegul atsisėdusi rašo meilės eilėraščius – vyrams svarbu, kad nebūtų santykių“, – kalba psichologas.

Taigi, galima numanyti, kad moterys yra labiau įvaldžiusios viliojimo meną. Lektorius atskleidžia kelias paslaptis: „Nueinate su drauge į kavinę, prie kito staliuko sėdi du vyrukai. Iš ko pamatote, kad vienam iš jų labai patinkate? Labai aiškiai galite pamatyti du dalykus. Pasikasys kaklą arba aplink, pasitaisys megztinį, prasisegs marškinių sagą, atlaisvins kaklaraištį. Kitas dalykas – nesvarbu, ar sėdi, ar stovi, kojas nukreips į jūsų pusę. Pasąmoningai.“

Taip pat, būnant artimesniame santykyje, galima pastebėti išsiplėtusius vyzdžius, tačiau moterims vyzdžiai išsiplečia tris kartus labiau. Ką daro moterys, kai joms patinka vyras? Rodo visus savo gražumus, labiausiai – erogenines zonas: ausys, jų speneliai (moterys suka plaukus, žaidžia su kabančiu auskaru), kaklas (gali prasisegti sagutę, puoštis karoliais, pakabuku), rankos (demonstratyviai laikys cigaretę, puošis apyrankėmis). Taip pat moterys žaidžia su pailgos formos daiktais, tai gali būti parkeris, akinių kojelė, taurės kotelis. „Tai yra falo simbolis. Jeigu jau nieko nėra, superinis moteriškas ginklas – aukštakulniai: užsikelia koją ant kojos ir suka, o tas falo simbolis juda“, – aiškina psichologas.


Šiauliai
Drąsučiuose suspindo kalėdinė eglutė
Visą savaitę Drąsučių bendruomenės nariai kartu su Drąsučių kultūros centro darbuotojais kūrė šventinę nuotaiką – puošė vidaus ir lauko erdves, ruošėsi ypatingam vakarui. Gruodžio 14 dieną visi buvo pakviesti į jaukią ir džiaugsmingą Kalėdinės eglutės įžiebimo šventę.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Daug darbuotojų metų pabaigoje skaičiuoja, kiek turi nepanaudotų atostogų. Kai kurie sąmoningai jas kaupia, tikėdamiesi ateityje išeiti ilgesniam poilsiui, tačiau teisininkai perspėja – sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos nėra amžinos. Nepanaudotą jų dalį darbuotojai gali prarasti dar šiemet, jei teisė į šias atostogų dienas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.
Aktualijos | 4 MIN.
0
Ne visos dovanos telpa po eglute. Šiemet žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui paruošė ypatingą dovaną, kuri gali pakeisti požiūrį į save, santykius ar ateinančius metus. Svarbiausia – ją pastebėti ir priimti.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis šiandienos derybas su Amerikos delegacija pavadino sunkiomis, bet produktyviomis.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Šiaulių policijos komisariate vyko Kalėdinė mugė. Mugę organizavę bendruomenės pareigūnai atvėrė galimybę kolegoms įsigyti senjorų bei neįgaliųjų pagamintus rankdarbius ir tuo pačiu skatino palaikymą, draugiškumą.
Aktualijos | 2 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nuo kitų metų „Regitros“ padaliniuose keisis darbo laikas. Visi padaliniai dirbs nuo pirmadienio iki penktadienio, o didžiuosiuose šalies miestuose jų darbo laikas bus ilginamas iki 18.30 val.
Lietuva | 2 MIN.
0
Nuo to, kad perpylus kraują ne tik donoras, bet ir recipientas bus vakcinuotas, iki to, kad pasiskiepijus nuo gripo kraujo negalima aukoti net keletą dienų. Tokie ir panašūs mitai bei klaidinga informacija kelia sumaištį visuomenėje kiekvienų metų rudens ir žiemos sezoną, kai pradedama aktyviai skiepytis gripo bei COVID-19 vakcinomis. Tad Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas šalies gyventojus skatina nepasiduoti dezinformacijai. Realybė – kur kas paprastesnė: po daugumos vakcinų kraujo aukoti galima jau kitą dieną, o paaukotas kraujas recipientui vakcinos jokiu būdu perduoti negali.
Lietuva | 5 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Gruodžio 11 dieną Pociūnų bendruomenės namuose surengtas Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Tai buvo gyvas, dalykiškas ir pagarbus pokalbis apie tai, kas žmonėms svarbiausia – susisiekimą, vaikų saugumą, gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir bendruomenės ateitį.
Politika | 4 MIN.
0
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių balsavimas buvo paskutinis žingsnis dėl ugdymo aplinkos mokesčio išlaikymo didinimo Šiaulių mieste ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą gaunantiems vaikams. Ir politikai buvo vieningi. Tėvams pinigines teks ploninti jau nuo Naujųjų, nes sprendimo projektas įsigalios nuo sausio 1 dienos. Vaikų vasaros atostogas taip pat teks planuoti atsakingiau. Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos iš anksto neatostogausiančių vaikų tėvų reikalaus avansinio mokesčio.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis šiandienos derybas su Amerikos delegacija pavadino sunkiomis, bet produktyviomis.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Kyjivo derybininkas Rustemas Umerovas pirmadienį paskelbė, kad per dvi dienas Berlyne trukusias derybas su JAV delegacija dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos buvo pasiekta „reali pažanga“.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0
Su Pakruojo rajono savivaldybės vadovais – meru Sauliumi Margiu, vicemere Simona Lipskyte, administracijos direktore Aušra Dveliene ir savivaldybės skyrių vedėjais susitiko UAB „Milsa“ generalinis direktorius Mantas Makulavičius, vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas, AB „Klovainių skalda“ gen. Direktorius Gediminas Mozūras, projektų ir inovacijų direktorius Imantas Kuncevičius, UAB „Eksplosita“ verslo plėtros direktorius Vaidas Zubavičius.
Verslas | 2 MIN.
0

Šiauliai
Kelmė
Sekmadienio naktį Šiauliuose siautėjo neblaivus vyras.
Kriminalai | 2 MIN.
0
2025 m. gruodžio 10 d. apie 13.30 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono pareigūnai Kelmėje, S. Šilingo g., pastebėjo moterį, kurios elgesys sukėlė įtarimų. Moteris rankoje gabeno kartoninę dėžutę, kurią patikrinus rasti septyni paketai su, įtariama, narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Spindulio gatvėje oficialiai baigti rangos darbai. Čia iš esmės sutvarkyta važiuojamoji dalis: atnaujinta 660 m asfalto dangos kartu su nuovažomis.
Gatvė | 2 MIN.
1
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą įvyko eismo įvykis, kurio metu, pirminiais duomenimis, vienas automobilis trenkėsi į kito galą. Vieno iš vairavusių asmenų sveikatos būklę medikai vertino ligoninėje.
Gatvė | 2 MIN.
0
Kaunas
Lietuva
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad vakar, gruodžio 11 d., Kaune parblokštos dvi pėsčiosios.
Gatvė | 2 MIN.
0
Kasdien pravažiuojame dešimtis ar net šimtus kilometrų ir dažnas įsitikinęs – vairuoju atsargiai, man nieko nenutiks. Tačiau statistika kalba kitaip: kelių eismo įvykiai įvyksta per sekundę, o jų pasekmės gali būti gerokai skaudesnės, nei tikėtasi. Ne vienas vairuotojas pripažįsta, kad tik po pirmo rimtesnio incidento suprato, jog automobilio draudimas nėra formalumas, o reali finansinė pagalba, galinti apsaugoti nuo tūkstantinių nuostolių. Tokiais atvejais ypač vertinama, kai sprendimus galima priimti greitai – čia į pagalbą ateina ir Perlo draudimas, leidžiantis apsidrausti per kelias minutes.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos moterų futbolo flagmanė Šiaulių „Gintra“ pristato naująjį komandos vyriausiąjį trenerį. Šias pareigas nuo ateinančio 2026 metų sezono perima futbolo specialistas iš Lietuvos Artūr Sikorskij, moterų futbole pastaruosius dvejus metus dirbęs aukščiausioje šalies lygoje. Strategas treniravo praėjusių metų vicečempionę Vilniaus rajono „TransINVEST“ ekipą.
Sportas | 3 MIN.
0
2025 metų lapkričio 24–30 dienomis Santjage (Čilė) vyko Pietų Amerikos lengvosios atletikos meistrų čempionatas. Šiame čempionate dalyvavo sporto klubo „Salikalnis“ pirmininkė Genovaitė Kazlauskienė. Ji dalyvavo dvejose rungtyse (W75 gr.) ir laimėjo du aukso medalius.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Mokslinio tyrimo idėja – tirti miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų bendrakūros fenomeną taikant gyvosios laboratorijos (angl. Living Lab) metodologiją tvaresniems miesto žaliųjų erdvių vystymo sprendimams. Šiaulių akademijos socialinių ir gamtos mokslų tyrėjų grupė kartu su studentais ieško efektyvių būdų suderinti suinteresuotųjų pusių poreikius svarstant apie Šiaulių miesto žaliųjų erdvių ekosistemines paslaugas. Šis tyrimas padės priimti tvaresnius sprendimus kuriant ir vystant miesto žaliąsias erdves.
Mokslas | 2 MIN.
0
Rūta Balsė – muzikos pedagogė, neformalaus švietimo mokytoja-ekspertė. Rūta jau 25 metus vadovauja vaikų muzikos studijai „En den du“ ir 10 metų yra moterų ansamblio „Gegužė“ vadovė. Pas moterį mokėsi ne vienas ne tik Šiaulių, bet ir viso rajono vaikas, ugdė meilę muzikai, lavino savo talentą.
Veidai | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
„Čia ateina tie, kurie mato širdimi“, – sako Dovilė Jakimavičienė, „Oh yes I do“ ir „Gražūs dalykai“ įkūrėja. Šiaulietės parduotuvė-studija siūlo įvairias dovanų idėjas ir aksesuarus šventėms.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 19 d. 18.30 val. Šiaulių kultūros centras kviečia visus susiburti Prisikėlimo aikštėje ir pasinerti į jaukią, šventinę nuotaiką – čia vyks Kalėdinių giesmių vakaras.
Kultūra | 2 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0
Šiandien vos keliais paspaudimais telefono ekrane technologijos tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą bei apsiperka. Inovacijos ir dirbtinis intelektas yra integruojamas net į buitinės technikos prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvus. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų. Kokie jie ir ar juose yra bent krislas tiesos?
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Rūta Balsė – muzikos pedagogė, neformalaus švietimo mokytoja-ekspertė. Rūta jau 25 metus vadovauja vaikų muzikos studijai „En den du“ ir 10 metų yra moterų ansamblio „Gegužė“ vadovė. Pas moterį mokėsi ne vienas ne tik Šiaulių, bet ir viso rajono vaikas, ugdė meilę muzikai, lavino savo talentą.
Veidai | 4 MIN.
0
„Čia ateina tie, kurie mato širdimi“, – sako Dovilė Jakimavičienė, „Oh yes I do“ ir „Gražūs dalykai“ įkūrėja. Šiaulietės parduotuvė-studija siūlo įvairias dovanų idėjas ir aksesuarus šventėms.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ne visos dovanos telpa po eglute. Šiemet žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui paruošė ypatingą dovaną, kuri gali pakeisti požiūrį į save, santykius ar ateinančius metus. Svarbiausia – ją pastebėti ir priimti.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Eurovizijos organizatoriai pirmadienį pranešė, kad kitais metais Vienoje vyksiančiame dainų konkurse varžysis maždaug 35 šalys, nepaisant to, kad penkios šalys visgi boikotuoja Izraelio dalyvavimą šiame prašmatniame kasmetiniame renginyje.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ne visos dovanos telpa po eglute. Šiemet žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui paruošė ypatingą dovaną, kuri gali pakeisti požiūrį į save, santykius ar ateinančius metus. Svarbiausia – ją pastebėti ir priimti.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Gruodžio 15-oji – Tarptautinė arbatos diena; Lietuvos teismų diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Šventiniu laikotarpiu tautiečių širdyse ir lėkštėse silkė užima garbingą vietą. Ji patiekiama su „patalais“, svogūnais, morkomis, grybais ar net razinomis – tikra klasika, be kurios sunku įsivaizduoti Kūčių stalą. Tačiau ši nedidelė, nebrangi ir ištisus metus prieinama žuvis – kur kas daugiau nei mūsų virtuvės pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad silkė yra itin mėgstama ir kitų tautų virtuvėse, o jos maistinė vertė neretai lenkia net kur kas brangesnes žuvis.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Šventiniam laikotarpiui desertų studijos „Macaroom“ konditerės Giedrė Pečenkienė ir Jovita Morkūnaitė siūlo alternatyvą įprastiems ir visiems jau puikiai pažįstamiems imbieriniams sausainiams. Nors speculoos sausainių pavadinimas skamba neįprastai, tai įdomesnė imbierinių sausainių versija, kurią kiekvienas labai nesudėtingai pasigamins namuose.
Virtuvė | 3 MIN.
0