Pramogos | 11 MIN.

Kodėl 20-mečiai miega su 50-metėmis, o moterys avi aukštakulnius?

Elena Monkutė
2023 m. vasario 24 d. 19:46
arunas-norkus-v.kazlausko-nuotr.jpg

Vyrai ir moterys nuolat nesutaria, net sakoma, kad jie yra iš Marso, jos – iš Veneros. Vyrai juokauja, kad moterų suprasti neįmanoma, šios atkerta, kad jas reikia mylėti, o ne suprasti. Kodėl mums taip sunku vieniems su kitais ir ką daryti, kad būtų lengviau, atskleidžia Arūnas Norkus, psichologas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Šiaulių valstybinės kolegijos lektorius.

50-mečių skyrybos

Pastebima, kad dažniausiai renkamės į save panašius partnerius, atsižvelgdami į išsilavinimą, rasę ir tautybę, socialinę klasę. Be to, moterys renkasi vyrus, panašius į jų tėtį, o vyrai – į mamą. „Kito modelio jūs nepažįstate. 18–20 metų, gyvendami pas tėvus, matėte tik tokį. Jis jums artimas, daugiau ar mažiau priimtinas. Net ir ydas, blogus charakterio bruožus, kurie jums nepatinka mamoje ar tėtyje, taip pat priimate. Kitoks charakteris – baisu: nežinai, ko tikėtis“, – pastebi psichologas.

Kad ir kokie partneriai būtų panašūs, jų lytinis potraukis skiriasi. Vaikystės pabaigoje, ankstyvoje paauglystėje berniukų lytinis potraukis labai stiprus, šiek tiek pasilaiko pike ir iš lėto ima silpnėti. Moterų – atvirkščiai: labai iš lėto kyla, piką pasiekia 40–50 m. ir tada staigiai krinta. „Jaunystėje vyrukams reikia orgazmo, o moterims švelnumo, romantikos“, – apibendrina lektorius. Apie 30-uosius gyvenimo metus ir vyrų, ir moterų lytinis potraukis tampa vienodas.

„Apie 50-metį būna labai daug skyrybų, bet jos neteisingai vertinamos. Sako, kvailas senis – išbėgo pas jaunesnę, šviežią, gražią. Jis pabėgo nuo savo žmonos, nes nebegali jos patenkinti, jam galvoje verslas, rūpesčiai, o ne seksas. O moteriai tuo metu reikia kiekvieną dieną, pageidautina dukart. Tada jis bėga pas 20-metę, kuriai irgi nereikia sekso“, – aiškina A. Norkus.

Moterys visai tam neprieštarauja – joms taip pat reikia 20-mečių: nors jie ir nėra materialiai apsirūpinę, tačiau pajėgūs seksualiai. „Vienos moterys afišuoja, kad turi jaunesnį partnerį, kitos slepia, bet vis tiek turi, dar kitos labai labai slepia, bet irgi turi“, – šypsosi psichologas ir prisimena vieną savo klientą, kuris, būdamas 20-ies, susirado vyresnę partnerę ir tik džiaugėsi: valgyti pagamina, seksas labai geras ir nereikia įsipareigoti – 50-metė žino, kad 20-metis jos neves.

Nemylės

Vyrų ir moterų požiūris į ikivedybinius santykius taip pat skiriasi. Nors XXI a. oficialiai pritariama, kad seksas prieš santuoką – nieko baisaus, bet vyrai visgi norėtų, kad moteris iki santykių su juo nebūtų turėjusi kitų partnerių. Tokia evoliucija: anksčiau gyvenome gentimis, nedidelėmis bendruomenėmis – kelios moterys, keli vyrai ir būrelis vaikų.

„Tada labai sunku dalytis ir pareigomis, ir privilegijomis. Pavyzdžiui, vienas vyras yra geresnis medžiotojas, dažniau mėsos parneša, o kitas tinginys. Dalijasi visi po lygiai. Pradėjo diferencijuotis į mažesnes grupeles – vienas vyras ir viena moteris. Kodėl? Tada vyras yra užtikrintas, kad augina savo vaikus“, – paaiškina A. Norkus.

Pasak jo, vyras gali vesti moterį, auginančią vaikus iš ankstesnių santykių, gražiai su jais elgtis, tačiau niekada jų nemylės. Moterys taip pat. „Tautosakoje yra daug pasakų apie tai, kokios blogos yra pamotės. Nereikia tautosakos – aš savo praktikoje su tuo labai dažnai susiduriu“, – sako lektorius.

Ir genijai, ir bepročiai

Kalbant apie protą, moterys pasižymi didesniu intelektu nei vyrai. „Tačiau, žiūrint plačiau, labai protingų ir bepročių daugiau yra tarp vyrų – daugiau genijų, daugiau protingesnių už vidurkį“, – sako psichologas. Buvo atliktas tyrimas: išrinktos visos žymios XV–XX a. pab. gyvenusios moterys, bent kartą paminėtos istoriniuose šaltiniuose, jų buvo apie tūkstantį. Tik 38 proc. į sąrašą pateko dėl savo intelektinės veiklos: buvo mokslininkės, atradėjos ir pan., – visos kitos buvo žymių vyrų žmonos, simpatijos, sugyventinės. Tarp Nobelio premijos laureatų taip pat dauguma yra vyrų.

„Reikėtų kvestionuoti, ar tikrai taip yra, galbūt rodikliai netikslūs. Galbūt vyrai turi daugiau galimybių užsiimti intelektine veikla? Labai patogu būti mokslininku, jei namuose valgis išvirtas, tu esi apskalbtas, vaikai sužiūrėti. Pareini namo, išmiegi ir vėl važiuoji į darbą dirbti mokslinio darbo“, – kalba A. Norkus.

Nors 2,5 proc. labai aukšto intelekto žmonių yra vyrai, 2,5 proc. labai žemo intelekto – taip pat. Lektorius pastebi, kad žmonių su protine negalia prieglaudose ir apgyvendinimo įstaigose visame pasaulyje yra daug daugiau vyrų nei moterų.

Atostogos

Tačiau vyrai ir moterys mąsto nevienodai. „Tarkime, sugalvojate važiuoti atostogauti – kokiai savaitei į Tenerifę. Ką apie atostogas svarsto vyras? „Kiek kainuos? Aha, sąskaitoj turiu. Reikia nupirkti bilietus ir nepamiršti pasiimti kreditinių kortelių. Ir draudimo reikia.“ Ką galvoja žmona? „Reikia naujo maudymuko – šešių senų neimsiu. Kad tik neužmirščiau vaistų – nuo pilvo, galvos skausmo, temperatūros, pykinimo. Reikia kremą nuo saulės pasiimti, lietsargį – o gal ims lyti? Prisitepsiu sumuštinių, gal lėktuve norėsiu valgyti“, – šypsosi lektorius.

Vyrai, paklausti, kaip priėjo prie tam tikros išvados, gali nuosekliai papasakoti savo mąstymo procesą. Moteris taip nepapasakotų, nes didelė dalis mąstymo vyksta latentiškai, t. y. pasąmonėje. „Jeigu jos paklaustumėte ir ji turėtų būtinai atsakyti, mestų bet kokį atsakymą. Tas pats pavyzdys su atostogomis Tenerifėje. Vyras, viešbutyje iškraustydamas lagaminą, žiūri – žmona aukštakulnius įsidėjo. 17 cm. Sako: „Kam tau reikia čia po smėlį vaikščioti?“ Atsako: „O tau nepatinka?“ – vaizdžiai pasakoja A. Norkus.

 

Evoliucija

Ikimokyklinio amžiaus berniukai pasižymi geresne klausa nei mergaitės, paskui išsilygina, o senatvėje geriau girdi moterys. Kaip tai paaiškinti? Manoma, kad ir čia kalta evoliucija: seniai seniai, kai žmonės vaikščiodavo prisidengę kailiu, mėsos reikėjo patiems parsinešti iš miško, o tam reikdavo tykoti ir įtemptai klausytis, kur netoliese yra koks laukinis gyvūnas.

Moterų regėjimas aštresnis, ne paslaptis, kad jos ir spalvas skiria geriau. Ir vyrų daltonikų yra daugiau nei moterų. To priežastis taip pat slypi amžių glūdumose. „Koks buvo moterų darbas? Aplink urvą rankioti žoleles, valgomas šakneles, nulupus kailį nuo šerno – pasiūti kokį nors drabužį. Reikėjo gerai matyti“, – aiškina lektorius.

Moterys ir užuodžia geriau. „Kas turi daugiau kvepalų?“ – retoriškai klausia psichologas. Vyras turi vieną buteliuką, o kitą galbūt paslėpė moteris – proginių, kai eis į teatrą ar į gimtadienį. „Kaip vyrai skiria kvapus? Skanu ir neskanu“, – ironizuoja. Tačiau vyrai yra pastabesni – taip pat dėl evoliucijos.

Nepaisant to, moterys dažnai yra įsitikinusios savo versija. Kriminologai pasakoja, kad liudytojai vyrai pateikia daugiau detalių nei moterys ir padaro mažiau klaidų. Moterys dažniau klysta, pačios to nesuprasdamos, pateikia neteisingus faktus ir net tada, kai jas pataiso, nepripažįsta savo klaidų. Dėl to JAV (greičiausiai ir kitur) moterys daug dažniau duoda priesaiką, pateikia klaidingus parodymus ir žmonės būna neteisingai nuteisiami.

Dėl psichologinių ir ne tik skirtumų moterys ir vyrai dažnai konfliktuoja, tačiau, kaip pastebi A. Norkus, vyrai yra linkę nusileisti, nes nemato prasmės ginčytis, o moterys tris kartus dažniau nei vyrai primena praeities įvykius. „Pradeda sekti istoriją nuo pažinties dienos ir viską išvardija. Metams bėgant, moteris turi vis daugiau prisiminti, vadinasi, atmintis, ko gero, gerėja, – sako psichologas. – Vyrai linkę kalbėti apie tai, kas yra čia ir dabar, o moterys: „O ar tu atsimeni?“ Tačiau jei vyrai ginčijasi tarpusavyje, vienas kitam nenusileidžia.

Aukštas ir gražus

„Nežinau, ar pastebėjote, bet kai vyras bendrauja su moterimi, stengiasi prieiti arčiau – tiek prie savos, tiek prie svetimos moters. O moteris atsitraukia. Mūsų pasąmonėje yra užfiksuota, kad simpatiški vyrai yra aukšti. Prieidamas arčiau, vyras tarsi padidina savo ūgį – moteris turi užversti galvą. O moterys vyrams simpatiškesnės mažesnio ūgio, jos atsitraukia per žingsnį, kad atrodytų mažesnės. Tai vyksta pasąmoningai, – sako lektorius. – Todėl ir išsirinkome aukštą ir gražų.“

Kalbant apie jausmus, vyrai ir moterys juos išgyvena tokius pačius, tačiau jau seniai įrodyta, kad moterų jausmai stipresni. „Moterų emocijos stipresnės, jos yra jautresnės. Aišku, yra ir šaltų bei labai racionalių moterų, bet vidutiniškai yra taip. Tai reiškia, kad moterys dažniau serga depresija, joms labiau būdingas nerimas“, – pastebi A. Norkus. Jei šeimoje trūksta pinigų, vyras galvoja, kaip jų gauti – užsidirbti ar pasiskolinti. O moteris mąsto kitaip: „Ką reikės vaikams duoti valgyti? Už butą liks nesumokėta. Kuro neįsipilsiu. Užsirašiau pas manikiūrininkę, nebegalėsiu nueiti.“ Taigi, vyras toje situacijoje turi vieną problemą, o moteris – daug.

Psichologas pasakoja, kad yra vienas ypatingas jausmas – pavydas. Jį vyrai ir moterys taip pat jaučia skirtingą. Moterys kitiems pavydi sėkmės, o vyrai pavydi kitų vyrų dėmesio savo moteriai. „Tai taip pat yra susiję su tuo, kad jie nori būti užtikrinti, jog augina savo vaikus“, – sako lektorius. Kaip išvengti pavydo? „Reikia leisti kitam žmogui jaustis oriai – nei pykčių, nei pavydo nebus“, – atskleidžia.

Daug moterų, keli vyrai

Kitas vyrų ir moterų skirtumas – apranga. Galima pastebėti, kad vyrų apranga pastaruosius kelis šimtus metų keitėsi mažai. Tiesa, anksčiau ji buvo moteriškesnė nei dabar: XVI–XVII a. vyrai avėjo aukštakulnius, XX a. pab. tokia mada buvo sugrįžusi. XVII a. atsiradusios kelnės tik pailgėjo. Moterų mada keitėsi smarkiai.

Kai kurie psichologai pastebi dėsningumą, kad moterų aprangai didelį poveikį daro įvairūs neramumai, karai. Pavyzdžiui, po Prancūzijos revoliucijos dingo krinolinai – pūsti sijonai: einant moteriai, jau buvo galima matyti jos figūrą. Po Pirmojo pasaulinio karo moterų suknelės sutrumpėjo ir atidengė kulkšnis bei blauzdas. „Per karą žuvo daug vyrų. „Gal galiu ką nors parodyti, kad kažką sužavėčiau?“ – galvodavo moterys“, – aiškina lektorius.

Po Antrojo pasaulinio karo sijonai dar labiau sutrumpėjo – pakilo virš kelių. Kai prasidėjo socialinė transformacija visoje Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, trumpinti nebebuvo ko – moterys atrado aptemptus drabužius, kurie visiškai nebeslėpė figūros. „Kai baigsis Ukrainos karas, kaip jūs rengsitės?“ – šypsosi A. Norkus.

Pasak psichologo, tai reiškia, kad moterys labiau linkusios gundyti vyrus nei vyrai moteris. „Žiūrint logiškai ir racionaliai, norint pratęsti žmonių rūšį, reikia labai daug moterų ir tik kelių vyrų. Moterų, lyginant su kitais gyvūnais, yra labai ilgas nėštumo laikotarpis. Pagimdžius, laktacijos periodu labai sunku pastoti. Tai reiškia, kad tam, jog neišnyktume, moterų reikia labai daug. Bet jas apvaisinti reikia labai nedaug vyrų“, – aiškina lektorius.

 

Viliojimo menas

Kai yra trūkumas, reikia vilioti – kitaip nueis pas kitą. Todėl atsiranda labai keistas dalykas: moterys yra linkusios vyrams atleisti fizinę neištikimybę, tačiau neatleidžia dvasinės. „Neduok Dieve, jis pasakys, kad jam patinka ta moteris arba įsimylėjo, – sako A. Norkus. – Niekada neatleis.“ Vyrai atvirkščiai: jie žino, kad moterims daug kas gali patikti – aktoriai, artistai, politikai. „Tegul būna įsimylėjusi, tegul atsisėdusi rašo meilės eilėraščius – vyrams svarbu, kad nebūtų santykių“, – kalba psichologas.

Taigi, galima numanyti, kad moterys yra labiau įvaldžiusios viliojimo meną. Lektorius atskleidžia kelias paslaptis: „Nueinate su drauge į kavinę, prie kito staliuko sėdi du vyrukai. Iš ko pamatote, kad vienam iš jų labai patinkate? Labai aiškiai galite pamatyti du dalykus. Pasikasys kaklą arba aplink, pasitaisys megztinį, prasisegs marškinių sagą, atlaisvins kaklaraištį. Kitas dalykas – nesvarbu, ar sėdi, ar stovi, kojas nukreips į jūsų pusę. Pasąmoningai.“

Taip pat, būnant artimesniame santykyje, galima pastebėti išsiplėtusius vyzdžius, tačiau moterims vyzdžiai išsiplečia tris kartus labiau. Ką daro moterys, kai joms patinka vyras? Rodo visus savo gražumus, labiausiai – erogenines zonas: ausys, jų speneliai (moterys suka plaukus, žaidžia su kabančiu auskaru), kaklas (gali prasisegti sagutę, puoštis karoliais, pakabuku), rankos (demonstratyviai laikys cigaretę, puošis apyrankėmis). Taip pat moterys žaidžia su pailgos formos daiktais, tai gali būti parkeris, akinių kojelė, taurės kotelis. „Tai yra falo simbolis. Jeigu jau nieko nėra, superinis moteriškas ginklas – aukštakulniai: užsikelia koją ant kojos ir suka, o tas falo simbolis juda“, – aiškina psichologas.


Šiauliai
Akordeono mokytoja I. Dešriuvienė apie muziką, mokinius ir daugiau nei 30 metų pedagogikos
„Infostudijoje“ viešėjo Kuršėnų meno mokyklos akordeono specialybės mokytoja ekspertė Irma Dešriuvienė. Laidoje ji pasakojo apie savo kelią į muziką, pedagoginį darbą, parašytą knygą, mokinių pasiekimus, konkursus ir festivalius, kurie garsina mažo miestelio vardą visoje Lietuvoje.
Kultūra | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Italijoje auksinė žuvelė, vardu Blubas, neseniai pasiekė Gineso rekordą už didžiausią atstumą, kurį ši karpžuvių būrio žuvis įveikė judesio jutikliu valdoma transporto priemone per vieną minutę. Tai ji padarė dėka jos šeimininko, kuris yra inžinierius, skelbia amerikiečių naujienų leidinys „New York Post“.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Finansai ateinančią savaitę bus labai įvairūs – vieniems atsivers naujos galimybės, kiti turės peržiūrėti savo išlaidas. Ar žvaigždės jums palankios?
Horoskopai | 2 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Sekmadienį Jeruzalėje buvo girdėti sprogimai ir skambėjo oro pavojaus sirenos, pranešė AFP žurnalistai, Izraelio kariuomenei perspėjus apie iš Irano atskriejančias raketas.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Šiaulių rajone pirmą kartą suorganizuotas jaunimo verslumo skatinimo konkursas „Verslus jaunimas“. Šią iniciatyvą įgyvendino Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras bei Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnyba. Jaunuolius palaikė ir skatino daugiau nei dešimt rajono verslo įmonių ir organizacijų, įsteigusių prizus. Įkvepiančią idėjų pristatymo pradžią paskelbė Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas, sveikinimo žodį tarė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybės vadovas Vidmantas Pikelis.
Jaunimas | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Nors kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos jau yra parengusios planus darbui ekstremaliųjų situacijų ar karo sąlygų metu, jų įgyvendinimui lėšų nėra. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius pripažįsta, kad ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, todėl politikas siūlo pinigų šiai sričiai ieškoti iš civilinei saugai skiriamo biudžeto.
Lietuva | 5 MIN.
0
Į žinomo krepšininko Roberto Javtoko bylą dėl paskirtos nuobaudos už neetišką pasisakymą teismas įtraukė ir krepšininkę, dėl žodžių apie kurią jis ir buvo nubaustas.
Lietuva | 3 MIN.
2

Šiauliai
Šiauliai
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad Šiaulių meras Artūras Visockas pasirašydamas potvarkį dėl finansinės paramos sesers sutuoktiniui priklausančiai įmonei „Etikko“, šiurkščiai supainiojo privačius ir viešuosius interesus.
Politika | 4 MIN.
5
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vertina gautą informaciją apie „Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo balsavimus, kurie galėjo lemti degalinių tinklui „Jozita“ palankių sprendimų priėmimą.
Politika | 3 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
Italijoje auksinė žuvelė, vardu Blubas, neseniai pasiekė Gineso rekordą už didžiausią atstumą, kurį ši karpžuvių būrio žuvis įveikė judesio jutikliu valdoma transporto priemone per vieną minutę. Tai ji padarė dėka jos šeimininko, kuris yra inžinierius, skelbia amerikiečių naujienų leidinys „New York Post“.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Sekmadienį Jeruzalėje buvo girdėti sprogimai ir skambėjo oro pavojaus sirenos, pranešė AFP žurnalistai, Izraelio kariuomenei perspėjus apie iš Irano atskriejančias raketas.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Akmenė
Šiaulių miesto savivaldybė kviečia dalyvauti nominacijos „Geriausias metų darbdavys“ rinkimuose ir balsuoti už Šiaulių miesto geriausią darbdavį. Pristatomos įmonės, kurios varžosi geriausio 2025 metų darbdavio rinkimuose dvejuose kategorijose: vidutinių ir didelių įmonių. Įmonės jau praėjo savivaldybės organizuotos darbo grupės atranką ir dabar teikiamos balsavimui. Įmonių aprašymai pateikiami žemiau. Balsuoti gali Šiaulių mieste registruoti gyventojai.
Verslas | 6 MIN.
1
Savivaldybėje viešėjo UAB „Porinda“ atstovai, lydimi Akmenės laisvosios ekonominės zonos (ALEZ) direktorės Linos Mockutės. Tai – potencialūs investuotojai ALEZ šiaurinėje dalyje, su kuriais pokalbio susitiko Savivaldybės vadovai.
Verslas | 2 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šeštadienio vakarą Šiauliuose policijos pareigūno vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo motociklu važiavusį vyrą.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Kovo 20 d. Radviliškio rajone policijai įkliuvo trys neblaivūs vairuotojai, praneša teisėsauga.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Šiaulių rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose nuo 2026 m. kovo 6 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. apribojamas krovininių automobilių, kurių bendroji masė viršija 8 tonas, eismas.
Gatvė | 4 MIN.
0
Pakruojo rajone laikinai uždaromas kelias Padubysys–Žvirbloniai. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susidariusią avarinę situaciją.
Gatvė | 2 MIN.
0
Jonava
Kaunas
Šią savaitę Jonavoje buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje tarpmiestinis elektrinis autobusas, kursuosiantis maršrutu Jonava–Kaunas.
Gatvė | 3 MIN.
0
Penktadienio vakarą Kauno rajone susidūrė 6 automobiliai, yra nukentėjusių žmonių, praneša bendrasis pagalbos centras.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Prasidėjus 2026 metų Lietuvos moterų A lygos sezonui, pasitinkant antrąjį turą, kuris įvyks jau šį savaitgalį, Lietuvos čempionė Šiaulių „Gintra“ praneša apie dar vieną sudėties papildymą. Geltonai juodus marškinėlius pažymėtus 77-uoju numeriu apsivilks afrikietė Misozi Zulu. Parašus abi pusės sudėjo po sutartimi iki 2026 metų sezono pabaigos.
Sportas | 3 MIN.
0
Jau kitą savaitę Lietuvos moterų futsal rinktinė stos į rimtą jos laukiantį iššūkį.
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
„Infostudijoje“ viešėjo Kuršėnų meno mokyklos akordeono specialybės mokytoja ekspertė Irma Dešriuvienė. Laidoje ji pasakojo apie savo kelią į muziką, pedagoginį darbą, parašytą knygą, mokinių pasiekimus, konkursus ir festivalius, kurie garsina mažo miestelio vardą visoje Lietuvoje.
Veidai | 4 MIN.
0
Šios savaitės „Ką klausai?“ laidoje – legendinė folkroko grupė „Kitava“, švenčianti 25-erių metų jubiliejų. Tai kolektyvas, įrodęs, kad folkloro muzika gali skambėti šiuolaikiškai ir sutraukti minias klausytojų. Grupė gimė Šiauliuose, tačiau šiandien yra puikiai žinoma visoje Lietuvoje.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Šiaulių rajone pirmą kartą suorganizuotas jaunimo verslumo skatinimo konkursas „Verslus jaunimas“. Šią iniciatyvą įgyvendino Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras bei Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnyba. Jaunuolius palaikė ir skatino daugiau nei dešimt rajono verslo įmonių ir organizacijų, įsteigusių prizus. Įkvepiančią idėjų pristatymo pradžią paskelbė Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas, sveikinimo žodį tarė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybės vadovas Vidmantas Pikelis.
Jaunimas | 4 MIN.
0
Baisogalos kultūros centre pavasaris šiemet atkeliavo ne tik su bundančia gamta, bet ir su gyva tradicija, menu bei bendrystės jausmu. Kovo 18 d. čia vyko tautodailininkės, fotografės ir žurnalistės Ados Alejūnaitės velykinių margučių ir fotografijų parodos atidarymas – jaukus, šiltas ir prasmingas vakaras, subūręs meno, tradicijų ir lietuviško paveldo mylėtojus.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pavasaris į namus pirmiausia ateina su šviesa – ilgesnės dienos, daugiau saulės ir praverti langai greitai primena, kad laikas atsinaujinti. Vieni pradeda nuo pavasarinio garderobo, kiti – generalinės tvarkos namuose. Dulkės, apkrautos lentynos ar per žiemą susikaupę daiktai tampa labiau matomi, todėl daugelis sulig pirmu pavasario savaitgaliu atsiraitoja rankoves ir imasi pertvarkos.
Namai | 4 MIN.
0
Pirmieji ryškesni pavasario saulės spinduliai dažnai atneša ne tik gerą nuotaiką, bet ir netikėtą atradimą – per žiemą langai spėja gerokai apsinešti dulkėmis, lietaus dėmėmis ir purvu. Tai, kas tamsiais žiemos mėnesiais buvo beveik nepastebima, saulėtą dieną išryškėja akimirksniu. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad būtent tokios šviesios pavasario dienos dažnai paskatina žmones imtis pirmųjų namų tvarkymo darbų – o viskas neretai prasideda nuo langų.
Namai | 3 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
„Infostudijoje“ viešėjo Kuršėnų meno mokyklos akordeono specialybės mokytoja ekspertė Irma Dešriuvienė. Laidoje ji pasakojo apie savo kelią į muziką, pedagoginį darbą, parašytą knygą, mokinių pasiekimus, konkursus ir festivalius, kurie garsina mažo miestelio vardą visoje Lietuvoje.
Veidai | 4 MIN.
0
Laidoje „Mama kalba“ – atviras ir jautrus pokalbis su sąmoningumo namų „Valandėlė sau“ įkūrėja Ernesta Nemaniene, visuomenei geriau žinoma kaip Ernesta Volf. Šiandien ji studijuoja psichologijos magistrą, veda sąmoningumo praktikas, o visai neseniai kartu su bendraminčiais Šiauliuose atvėrė ir vaikų dienos centrą. Tačiau už šių veiklų slypi labai asmeniška istorija – apie vidinį lūžį, skaudžias patirtis ir sprendimą iš naujo kurti savo gyvenimą.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Finansai ateinančią savaitę bus labai įvairūs – vieniems atsivers naujos galimybės, kiti turės peržiūrėti savo išlaidas. Ar žvaigždės jums palankios?
Horoskopai | 2 MIN.
0
Kiaulienos sprandinė – vienas populiariausių pasirinkimų lietuvių virtuvėje. Artėjant Velykoms, ji vis dažniau atsiduria ir šventiniame meniu. Prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad pirkėjai ieško ne tik įprastų, bet ir kitų šalių įkvėptų receptų, leidžiančių pažįstamus ingredientus pateikti naujai. Vienas tokių – vokiškas klasikinis patiekalas „Schweinenackenbraten“, kuris išsiskiria traškia plutele ir minkšta, burnoje tirpstančia mėsa.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Finansai ateinančią savaitę bus labai įvairūs – vieniems atsivers naujos galimybės, kiti turės peržiūrėti savo išlaidas. Ar žvaigždės jums palankios?
Horoskopai | 2 MIN.
0
Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena; Tarptautinė taksi vairuotojo diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kiaulienos sprandinė – vienas populiariausių pasirinkimų lietuvių virtuvėje. Artėjant Velykoms, ji vis dažniau atsiduria ir šventiniame meniu. Prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad pirkėjai ieško ne tik įprastų, bet ir kitų šalių įkvėptų receptų, leidžiančių pažįstamus ingredientus pateikti naujai. Vienas tokių – vokiškas klasikinis patiekalas „Schweinenackenbraten“, kuris išsiskiria traškia plutele ir minkšta, burnoje tirpstančia mėsa.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Velykos Lietuvoje neįsivaizduojamos be kiaušinių – šis maistingas produktas jau nuo seno yra pagrindinis esminės pavasario šventės simbolis ir tautiečių stalo puošmena. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse laikotarpiu iki Velykų jų įsigyjama apie 50 proc. daugiau nei įprastai, tad tam šiemet viso jų atkeliauja net apie 12 mln. vienetų. O kol pirkėjai ruošiasi gražiausiai pavasario šventei, mitybos specialistai primena – ne tik šventinę, bet ir įprastą dieną jų persivalgyti ne valia.
Virtuvė | 5 MIN.
0