Laidojimo urnos – nuoširdus mylimo žmogaus pagerbimo simbolis, kodėl būtent jos?

Laidojimo urnos – nuoširdus mylimo žmogaus pagerbimo simbolis, kodėl būtent jos?
Lietuva
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Mirusiųjų kremavimo tradicija siekia tūkstančius metų. Kasinėjimų metu archeologai visame pasaulyje aptiko įvairių formų indų, kuriuose buvo žmonių pelenų, o dažniausiai urna būdavo pagaminta iš molio. Manoma, kad kremavimo istorija prasidėjo 3000 m. pr. Kr. Nuo seno buvo tikima, kad sudeginus kūną, žmogaus siela išsilaisvina pasiekti kitą pasaulį. Šiandien kremavimas tampa vis dažnesniu pasirinkimu visame pasaulyje kaip atsisveikinimo su mylimu žmogumi būdas. Apie 50% kremavimo atvejų įvyksta Europoje ir JAV. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kremuojama iki 75% palaikų, nes kremavimo urnos yra geras ir gerbtinas simbolis mirusiam.

Urnas internetu rekomenduojame pirkti čia: https://www.anaka.lt/

Kremavimo tradicija Lietuvoje dar gana nauja, tačiau daugelis žmonių renkasi kremuoti palaikus

Pirmasis šalyje krematoriumas pradėjo veikti tik 2011 m. Nors Lietuva tapo paskutine Europos šalimi, kuri statė krematoriumus, per pastaruosius kelerius metus kremavimo paslaugų skaičius išaugo dvigubai. Svarbiausia šio sprendimo nauda laikomas ne toks emocingas ir ramesnis atsisveikinimas su velioniu. Be to, kremavimas laikomas ekonomiškesniu, praktiškesniu ir aplinkai draugiškesniu pasirinkimu. Didėjant kremavimo skaičiui, didėja dėmesys ir urnų paklausai. Vis daugiau žmonių ieško rankų darbo urnų, kurios suteikia daugiau asmeniškumo laidotuvių procesui.

Kaip ir kodėl pasikeitė laidojimo tradicijos?

Mirusiųjų kremavimas paprastai reiškia daugiau ramybės ir mažiau gedulo. Nors atsisveikinimo tradicija yra netobula ir skiriasi nuo žmogaus, tik artimiausi šeimos nariai atsisveikina su mirusiojo palaikais ir kitą dieną ar po kelių valandų atiduoda juos kremuoti. Jei su velioniu norėjo atsisveikinti daugiau, bus sutvarkyta šarvojimo patalpa su urna, velionio portretu, kukliomis gėlių kompozicijomis. Tai leidžia sutelkti dėmesį ne į detales ar didžiulius vainikus, o į velionio atminimą ir nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

Kremavimas vis dažniau pasirenkamas ir dėl ekonominių priežasčių. Pavyzdžiui, jei šeima nori, kad visi mirę šeimos nariai būtų palaidoti vienose kapinėse, savaime suprantama, kad urnai reikia daug mažiau vietos nei karstui. Neretai žmonės skaičiuoja, kiek kainuoja duobės iškasimas ar kapinių priežiūra. Kai laidojamos laidojimo urnos, kapinės nukenčia daug mažiau, todėl jas sutvarkyti pigiau. Be to, kadangi tokiu atveju pakanka iškasti 1 metro gylio duobę, sumažėja ir ekskavatoriaus kaina. Lietuvoje urnas, kuriose yra mirusiojo palaikai, galima laidoti kapinėse arba palikti kolumbariumo rūsyje.

Urnos dizainas, dydis ir forma – kokią pasirinkti?

Urna – speciali talpykla, kurioje po kremavimo laikomi mirusiojo pelenai. Kaip minėta anksčiau, urnos gali būti laidojamos kolumbariumuose ar kapinėse, taip išlaikant įprastus lietuviškus laidojimo papročius. Šeimoms pageidaujant, urnas namuose galima laikyti kelis mėnesius, suteikiant daugiau laiko mirusiajam išsiųsti gedulą ir atsisveikinimą.

Skausmą netekus artimo žmogaus visi supranta ir nori suteikti daugiau asmeniškumo atsisveikinant su artimaisiais, todėl siūlomos įvairios urnos. Urnos dizaino, formos ir spalvos pasirinkimas priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, tokių kaip mirusiojo lytis, amžius ar charakteris, pavyzdžiui, atsisveikinimui su moterimis dažniausiai pasirenkamos šviesesnės spalvos, o vyrams – tamsesnės. Urnų dizaino tradicijai įtakos turi ir bendras tautos mentalitetas, pavyzdžiui, Italijoje akcentuojamos Venecijos meistrų pagamintos storinto stiklo urnos, o Amerikos gyventojai renkasi blizgančius apeiginius indus. Lietuviai pirmenybę teikia natūralaus akmens ar keramikos gaminiams. Populiariausios yra smėlio, rudos ar juodos spalvos urnos, dekoruotos natūraliais raštais.

Urnos dydis gali skirtis. Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių žmonių palaikus laidojant kapinėse ar kolumbariumo kape yra įprasta naudoti vidutinio standartinio dydžio urnas. Šiose urnose dažniausiai yra atskiri skyriai, kuriuose pelenai laikomi vienas šalia kito, tačiau kai kuriose valstybėse pelenus maišyti į vieną urną leidžiama.

 

Remiamas turinys

 

 

 

 

 

 

Redakcija rekomenduoja