Kodėl iš Lietuvos miestelių herbų dingo žuvys?

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

110046

Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transofmacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?

Foto galerija:

Viskas labai paprasta – šia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai išreiškia savo susirūpinimą opia problema – nykstančiomis žuvies rūšimis – ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos „Nyksta žuvys“ kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Viešvilė, Aukštadvaris, Švenčionys tokiu būdu siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones naudotis sąmoningam vartotojui skirtu žuvies bei jūros produktų gidu www.nykstazuvys.lt.

„Išgirdę apie šį projektą, neabejodami nusprendėte jį palaikyti, kadangi mums svarbios aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos. Taigi, nepabijojome simboliškai iš savo herbo išsiimti šokančius upėtakius, kuriuos laikome Aukštadvario identiteto dalimi, ir taip solidarizuotis su šia akcija. Tikimės, kad daugiau žmonių sužinos apie dar mažai nušviestą nykstančių rūšių problemą“, – sako Aukštadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius, ekologiją ir gamtos puoselėjimą įvardijęs svarbiomis vertybėmis.

Karmėlavos, Neveronių, Viešvilės, Aukštadvario, Švenčionių miestelėnus projekto iniciatoriai skuba nuraminti, jog žuvys į herbus netrukus sugrįš ir jokių oficialių heraldikos pokyčių įtvirtinta nebus. Visgi, jei toliau dažnai net patys to nesuvokdami valgysime nykstačias žuvų rūšis, jos gali likti tik herbuose, tačiau ne vandenyse.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo žuvies ekspertas Robertas Staponkus.

Leidinyje, kuriam palaikymą išreiškė Lietuvos miesteliai, žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

***

Lietuvos gamtos fondas (LGF) – visuomeninė gamtosaugos organizacija, kurios veikla susijusi su gyvosios gamtos išsaugojimu. Įkurtas 1991 metais, iškart po šalies Nepriklausomybės atkūrimo, LGF yra viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje. LGF veikla apima bendradarbiavimą su valstybės, savivaldos, mokslo, nevyriausybinėmis ir privačiomis institucijomis retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimo, gamtinių buveinių tvarkymo ir atkūrimo, vandens telkinių ir juose esančių išteklių apsaugos, aplinkosauginio švietimo srityse.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt