Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvoje mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo šių metų birželio mėnesio išmokos gavėjų ratas plėsis: ji bus mokama visiems auginantiems vaikus iki dviejų metų, net jeigu neturima pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Tai leis užtikrinti lygias socialines garantijas.

Laidoje „Mama kalba“ – atviras ir jautrus pokalbis su sąmoningumo namų „Valandėlė sau“ įkūrėja Ernesta Nemaniene, visuomenei geriau žinoma kaip Ernesta Volf. Šiandien ji studijuoja psichologijos magistrą, veda sąmoningumo praktikas, o visai neseniai kartu su bendraminčiais Šiauliuose atvėrė ir vaikų dienos centrą. Tačiau už šių veiklų slypi labai asmeniška istorija – apie vidinį lūžį, skaudžias patirtis ir sprendimą iš naujo kurti savo gyvenimą.

Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjęs atvejis apie mokyklos draudimą vaikams pertraukų metu mėtytis sniego gniūžtėmis sukėlė nemažai diskusijų. Vieniems toks sprendimas pasirodė pernelyg griežtas ir net juokingas, kiti jį vertino kaip bandymą išvengti bereikalingos rizikos. Tačiau iš teisinės perspektyvos ši situacija yra kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors daug kam tokie draudimai atrodo kaip perteklinis atsargumas, teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Ieva Tučkutė atkreipia dėmesį, kad tol, kol vaikai dienos metu būna mokykloje, būtent mokykla prisiima atsakomybę už jų saugumą, todėl tam tikri ribojimai ar taisyklės dažnai yra ne pasirinkimas, o pareiga.

Patyčios mokyklose – tema, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau naujausias Šiauliuose atliktas tyrimas verčia sustoti ir į situaciją pažvelgti be iliuzijų. Skaičiai kalba patys už save – kas antras mokinys patiria patyčias. Tai nėra pavieniai atvejai. Tai – sisteminis reiškinys. Už kiekvieno procento slypi konkretus vaikas. Jo kasdienybė. Jo baimė eiti į mokyklą. Jo tylus išgyvenimas.