Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Leono Nekrašo nuotr.
Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT
Apie tai, kad japonai ketina sukurti dokumentinį filmą apie Kryžių kalną, tiksliau – laikus, kai sovietmečiu tikintieji kryžius statė, o saugumiečiai lygino buldozeriais, pirmoji sužinojo Šiaulių rajono savivaldybė. Yra tokia patvirtinta tvarka, kad tie, kurie nori filmuoti Kryžių kalne, turi gauti raštišką savivaldybės leidimą.
Pasak rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės, šiuo kartu japonų filmavimo komanda paprašė pasiūlyti ir žmogų, kuris geriausiai prisimintų anuos gūdžius laikus. Savivaldybės paveldosaugininkė Edita Šliauterienė tada R. Žadeikytės ir paprašė parekomenduoti žmogų, mat mero patarėja šiemet organizavo minėjimą įvykio, kai prieš 50 metų, 1973 metų gegužės 19-osios vėlų vakarą, devyniolika maldininkų, vadovaujami Mečislovo Jurevičiaus, į tuomet visiškai tuščią – sovietų „nuvalytą“ Kryžių kalną, saugumo sekami, nunešė ir pastatė kryžių, kuris išstovėjo vos keletą valandų.
Pasak Janinos, ji apie save niekada nenori pasakoti straipsniams, juolab filmuotis, bet dabar sutinka vien todėl, kad būtų atkreiptas dėmesys į Kryžių kalną. (Leono Nekrašo nuotr.)
„O kas geriau apie Kryžių kalną gali papasakoti, jei ne mūsų Kryžių kalno simbolis – 87-erių Janina Žibėnienė? Aš ją taip pat buvau kalbinusi straipsniams, paskambinau Janinai ir ji sutiko. Kartu paprašiau bičiulio fotomenininko Leono Nekrašo, kad pagelbėtų Janinai“, – sakė mero patarėja.
Kliūčių filmavimo metu nekilo jokių, lietuviams ir japonams pavyko susikalbėti, mat vienas japonas kalba lietuviškai. O „Etaplius“ J. Žibėnienė atviravo, kad japonai jos ne tik apie praeitį klausinėjo, bet pakalbino politiniais klausimais, net apsilankė jos namuose nusifilmuoti prisiminimų, kaip piligrimė prieš 10 metų pėsčiomis pasiekė Meksiką ir kaip gyvena dabar.
Pasak J. Žibėnienės, japonams Kryžių kalne ir jos namuose viskas buvo įdomu. Tik filmavimai truko apie dvi valandas, keturių asmenų japonų komandos nariai gerokai sušalo.
„Nesijaudinau, sakiau, tegul smalsauja. Vienas jų buvo labai plonai apsirengęs, siūliau kokį šaliką jam duoti ar nusivežti į Pastoracinį centrą arbatos išgerti, bet jie iš Kryžių kalno norėjo kuo greičiau į mano namus, nusifilmavo viską ir išskubėjo savais reikalais“, – prisiminimais dalijosi Janina.
Filmavimo komanda apsilankė ir J. Žibėnienės namuose. (Leono Nekrašo nuotr.)
Pasak piligrimės, apie Kryžių kalną japonams ji papasakojusi tą patį, ką ir straipsniui „Etaplius“, pasiguodusi, kad Kryžių kalnas apaugs žolėmis ir mišku, jei jo niekas netvarkys, papasakojusi, kaip ji su šeima ir draugais seniau Kryžių kalną ravėdavo, kaip surinkdavo ir degino sutrešusius kryželius.
Pasak J. Žibėnienės, ji apie save niekada nenori pasakoti straipsniams, juolab filmuotis, bet dabar sutinka vien todėl, kad būtų atkreiptas dėmesys į Kryžių kalną, kad jį reiktų geriau prižiūrėti, tvarkyti.
„Dar pasakiau, kad labai gerai, jog priklausome NATO, kad be reikalo Vladimiras Putinas žmones traiško, kad man žmonių gaila“, – sakė moteris.
Būdama 87-erių, Janina ir dabar pėsčiomis Kryžių kalną pasiekia. Dieną prieš susitinkant su japonais, gruodžio 7-ąją, ji taip pat buvo nužingsniavusi į mylimą šventąją vietą ir parėjusi, besimelsdama rožančių.