PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Sausio 7 d. 13:40

Kalėdinis stebuklas: skaitytojai išsaugo tai, ko neišsaugojo elektrėniškių atmintis ir redakcija

Vilnius

B.Tarulis į redakciją atnešė tikrą stebuklą. Su straipsnio autore.

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt


112553

Tikras Kalėdinis stebuklas įvyko mūsų redakcijoje. Kai šiais metais mūsų skaitytojas Romas Saidys dalinosi įžvalgomis, kam statomas buvo Elektrėnų paminklas „Himnas darbui“, tarsi užburtuose archyvuose negalėjome rasti 2007 metais ta tema rašyto straipsnio. O pirmadienį į redakciją, tarsi tikras stebukladarys, užsuko Bronislovas Tarulis, kuris mums atnešė ne tik 2007 m. birželio 6 d. laikraštį, bet ir 2017 m. išleistą Justino Almino autobiografinę knygą „Tebūnie šviesa“, kurioje aprašo energetiko prisiminimus apie Lietuvos elektrinės klestėjimo laiką.

saslykai.jpg

Štai ką knygos autorius prisimena apie skulptūros atsiradimą: „…Lietuvos VRE (valstybinė rajoninė elektrinė) direktoriaus iniciatyva buvo nutarta Elektrėnuose pastatyti elektrą simbolizuojančią dekoratyvinę skulptūrą. Lietuvos VRE direktoriaus ir administracijos darbuotojų siūlymu dekoratyvinėje paminklinėje skulptūroje turėjo būti tokie simboliai: trys kaminai su plevenančiais dūmais, trys fazės, simbolizuojan­čios įtampos srovę, garsą skleidžiantis instrumentas (vargonai). Architektas Kęstutis Patamsis, įvertinęs visus užsakovų pageidavimus, parengė skulptūros projektą. Paminklo gamyba patikėta geriausiems Lietuvos VRE šaltkalviams, mechaninių dirbtuvių specialistams. Tiekimo skyriaus darbuotojui Augustinui (Justinui Alminui. Red.) teko sukomplektuoti reikalingą metalų kiekį: nerūdijančio plieno lakštų, diuraliuminės skardos, paprasto ir konstrukcinio plieno metalo gaminių. Darbuotojai gamino atskiras detales pagal projektą, vėliau jos sujungtos į vientisą skulptūrą.
1972 m., (pagal redakcijos informaciją, 1975 m.) praėjus 10 metų nuo tada, kai gyvenvietei suteik­tas Elektrėnų vardas, surengta skulptū­ros atidarymo ceremonija. Direktorius sukvietė paminklo gamintojus, statytojus, oficialius asmenis.
Nuo pagrindinio plento Kaunas–Vilnius nutiestas kelias tiesiai į Lietuvos VRE. Tuo keliu pravažiavus Elektrėnus (gyvenvietę žyminčią lentelę „Elektrėnai“. Red. ) kairiau į miesto centrą veda Rungos gatvė. Ten prie „Y“ formos kelio sankryžos žalioje vejoje ir pastatyta skulptūra įdomiu pavadinimu „Himnas darbui“. Skulptūra – reprezentacinis įvažiavimo į miestą simbolis.
Paminklo atidarymo proga susirinkusiems kalbą sakė Lietuvos VRE profsąjungos komiteto pirmininkas Edmundas Krūminis, Elektrėnų darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkė, kiti oficialūs asmenys. Susirinkusieji nuoširdžiai džiaugėsi skulptūra, dėkojo projekto autoriui, gamintojams, metalistui Augustinui (Justinui Alminui). Pasibaigus paminklo atidarymo ceremonijai, visi simboliškai pakėlė po taurę tarybinio šampano“.
Po to, kai rugpjūčio 6 dieną išspausdinome straipsnį „Istorijos detektyvas: ar penkiolika respublikų išsklaidė dūmai…“, apie skulptūros atidarymo šventę parašė tuo metu elektrinėje dirbęs, dabar žinomas fotomenininkas Vytautas Suslavičius. Deja, jis tos šventės nefotografavo, bet ką prisiminė, užrašė:
„Himnas darbui“ – taip girdėjau sakant autorių atidarymo ceremonijos metu įvardijant meno kūrinį. Buvo tolimi 1974 metai. Elektrinės inžinierius Povilas Leipus gavo užduotį padaryti ir sumontuoti Elektrėnų simbolį. Kitais, jau 1975 m., buvo gatavas, sumontuotas ir pastatytas ten, kur ir dabar stovi.
Gana giedra diena. Susirinkęs atsitiktinių ir neatsitiktinių žmonių būrelis prie įvažiavimo į miestą sankryžos. Juos domina miesto naujiena – trys labai aukšti ir smaili bokštai su keistais „debesėliais“ pačiame smaigų viršuje.
Susirinkusiųjų ratelyje kūrinio autorius – architektas Kęstutis Patamsis, kūrinį sumontavę elektrinės darbininkai. Jų vadovu buvo p. Leipus. Žinoma, elektrinės direktorius Pranas Noreika.
Atidengiant skulptūrą, direktoriaus klausimas autoriui buvo labai tiesus: kas čia yra?
Autoriaus aiškinimas toks:
– trys bokštai – tai trys fazės,
– šie bokštai aukšti ir smaili – tai reiškia aukštą įtampą,
– viršuje – pavaizduoti stilizuoti izoliatoriai,
– apatinėje dalyje vertikalių metalo linijų rinkinys – tai stilizuoti vargonai, jų vamzdžiai. Būnant šalia ar tai po aukštos įtampos laidais visuomet girdisi ūžimas, ypač esant vėjui. Primena vargonų grojimą.
Ši visuma ir pavadinta „Himnas darbui“ – elektrinėje dirbantiems ir gaminantiems elektros energiją.
Autoriaus pastaba: pavadinimas atitiko patosinę to meto ideologiją, darbo aukštinimą. Elektrėniečiai labai greitai prikabino naują labai humoristinį vardą šiam paminklui – „šašlykai“. Iš dalies panašu – lyg ant virbų sumauti ir paruošti kepti mėsos gabalėliai.
Nepaisant visų teisingų ir pašaipių vertinimų, ši skulptūra (stela) tapo per daugelį metų vienu iš Elektrėnų simbolių“.
Ilgametis elektrinės darbuotojas R. Saidys apie skulptūros atsiradimą turi savo nuomonę:
1975 m. Maskvos nurodymu Elektrėnuose pastatyta dekoratyvinė skulptūra. 30 metų nugalėjus Vokietiją. Ant didžiausio iešmo suvertos 15 sąjunginių respublikų proporcingų plotų figūros. Ant vidutinio iešmo suvertos Varšuvos pakto 6 valstybės” VDR, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija. Ant trečio iešmo – likusios 5 komunistinės valstybės, kurios nepriklauso TSRS: Mongolija, Š.Korėja… Suvertom ant iešmų valstybėm Leninizmo natas rašė, komunizmo melodijas grojo CK KPSS. Per pusę metų apklausiau daug gyventojų. Niekas nebandė skaičiuoti figūrų kiekio. Pravardė „Šašlykai” įaugo į kraują. Skulptoriaus pavadinimas „Himnas darbui“ neprigijo.
Tad metus ir baigiame, redakcijos nuomone, vieno įdomiausių ir reikalingiausių šių metų straipsnių, atsiliepimais. Ačiū už tai skaitytojams ir visiems, redakcijai suteikiantiems informacijos.

Julija Kirkilienė