Šiauliuose lengviau pamatyti Senelį Kalėdą ar kaminkrėtį?

Tikima, kad per žiemos šventes ant namų stogų galima išvysti Senelį Kalėdą, besiruošiantį lįsti į kaminą. O ar dažnai pamatysime ant stogo kaminkrėtį ir kodėl tikima, kad šios profesijos atstovai neša laimę?

Šiauliai kaminų neturi

Prieš keletą mėnesių ant Kairiuose gyvenančios Stefanijos Jokubaitienės stogo plušėjo du vyrai. Jie buvo pasipuošę cilindrinėmis skrybėlėmis ir juodomis uniformomis su blizgančiomis sagomis.

Iš pirmo žvilgsnio – kaminkrėčiai, o iš tiesų – Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai. Daugiau nei valandą jie valė šepečio seniai neregėjusį ponios Stefanijos kaminą. Jis nesunkiai galėjo tapti gaisro priežastimi.

Nuotaikinga akcija norėta priminti žmonėms apie būtinybę prižiūrėti kaminus. ŠAPGV vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio teigimu, gyventojai jiems skiria per mažai dėmesio.

„Neturi žmonės pinigų. Nelinkę jie valyti kaminų. Vilniuje dar dar, o kuo toliau nuo sostinės, tuo situacija blogesnė. Iš šiauliečių užsakymų beveik nesulaukiame. Susidaro įspūdis, kad miestas kaminų neturi", – sako kaminkrėtys Rimas.

Anot jo, Vokietijoje, pavyzdžiui, žmonės privalo kartą per metus pasirūpinti kamino išvalymu. „Ten be žmogelio žvilgančiomis sagomis židinio neįsirengsi ir krosnies neužkursi. Kaminkrėtys ten antras po kunigo", – sako jis.

Uniformų neturi

Žiemą darbo nedaug. Dažniausiai kaminkrėčio paslaugų nuosavų namų savininkai prašo vasarą. „Jei kamine susikaupia suodžiai, iš krosnies rūksta, sklinda smarvė, suodžiai gali užsidegti", – pasakoja pašnekovas.

Paklaustas, ar ant stogo lipa apsitaisęs tradicine kaminkrėčio uniforma, šiaulietis nusijuokia. Šiuolaikiniai kaminkrėčiai vilki eilinius darbo rūbus.

Užtat romantikos jų darbe pasitaiko. Kai nuo stogo atsiveria gražūs vaizdai arba duris atidaro simpatiška šeimininkė.

Neša laimę

Visame pasaulyje žinomas prietaras: jei gatvėje sutiksite kaminkrėtį, būtinai palieskite jo sagą, paspauskite jam ranką ir tada laimė lydės ištisus metus. Kaminkrėtys – viena nedaugelio taip gausiai prietarais apipintų profesijų.

Legenda pasakoja, jog kai karalių Georgą III vežusios karietos arkliai pasibaidė, jis būtų žuvęs, jei pro šalį ėjęs kaminkrėtys nebūtų keturkojų suvaldęs. Nuo išgąsčio atsipeikėjęs karalius gelbėtojo nerado, tačiau išleido nurodymą gerbti ir mylėti visus kaminkrėčius. Nuo to laiko manoma, kad kaminkrėtys – laimės simbolis.

Kita legenda pasakoja, kad apie 1612 metus Prancūzijoje, seno kaminkrėčio Giovanni Pido globojamas mažas berniukas kaip įprasta stengėsi išvalyti vieną iš daugelio karališkųjų rūmų kaminų. Per klaidą kaminkrėčiukas atsidūrė kamine, vedančiame į vieną iš salių, kurioje suokalbininkai rezgė pinkles nužudyti karaliui. Slapta nuklausęs visą pokalbį, berniukas viską papasakojo savo šeimininkui, kuris savo ruožtu apie suokalbį pranešė karaliui. Sąmokslininkai buvo greitai išaiškinti ir nubausti, karaliaus gyvybė išgelbėta, o kaminkrėčiams gausiai atsidėkota.

Skamba kaminkrėčių himnas

Pasaulio kaminkrėčiai gyvena kitaip nei Lietuvos. Italijos Alpėse jie kasmet rengia pasaulinius kaminkrėčių suvažiavimus. Per tūkstantis juodai apsirengusių ir anglimi išsitepliojusių veidus vyrų iš viso pasaulio susirenka Santa Maria Maggiore miestelyje pasidalinti darbine patirtimi ir "nupūsti suodžių" nuo gilias istorines šaknis turinčios profesijos. Į šventę vyksta ir lietuviai kaminkrėčiai, kurie drauge su kitų šalių kaminkrėčiais dainuoja kaminkrėčių himną.

Istorija pasakoja, kad kaminkrėčiai – amžini keliauninkai. Juk tam, kad valydamas kaminus užsidirbtum duonai, turi rasti vis naujų pastatų. Senovėje kaminkrėčiai į darbą priimdavo neturtingų tėvų vaikus. Rudenį iš kaimų išsivesdavo mažiausius kaimo berniukus. Jų laukdavo ilgos ir varginančios kelionės, o dauguma senųjų kaminkrėčių buvo rūstūs, mažakalbiai žmonės. Savo samdiniams jie liepdavo sunkiai dirbti, o valgyti duodavo labai mažai.

Šeimininkai vaikus versdavo net badauti, bijodami, kad sustorėjęs mažasis kaminkrėtys netilps į siaurą kaminą. Mažas berniukų ūgis ir lieknas kūnas buvo pagrindiniai darbo reikalavimai.

Vaikų dabar šiam amatui jau niekas nesamdo, o kaminkrėčiais dirba suaugę vyrai. Įvairiausio dydžio šepečiais, trosais ir nedideliais veidrodėliais jie gali išvalyti bet kokį kaminą.