Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Palangos TIC nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Palangoje pradedama atkurti medinė Kurhauzo dalis. Ketvirtadienį, pasak Palangos savivaldybės pranešimo, bendrovių „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ vadovai Vydmantas Drumsta bei Aldas Kliukas pasirašė Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartį.
Dalyvauti šiame ne tik Palangai, bet ir visai šaliai svarbiame įvykyje susirinko gausus būrys vietos gyventojų ir svečių. Mat tokio medinės Kurhauzo dalies pamatų vaizdo, koks yra šiandien, daugiau pamatyti nebus progos - restauratoriai darbų ėmėsi jau ketvirtadienį.
„Duokite pusantrų metų, ir mes pakviesime į medinės Kurhauzo dalies atidarymą“, - susirinkusiems sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Renginyje dalyvavusi prieš mėnesį kadenciją baigusi buvusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė neabejojo, kad šios dienos visi nekantriai laukė, bei pabrėžė, jog visoms institucijoms dirbant išvien, pavyksta pasiekti akivaizdžių rezultatų.
Medinės Kurhauzo dalies pamatai restauruoti bus dar šiais metais. Paraleliai bus rengiamas Kurhauzo pastato medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektas. Medinei Kurhauzo daliai pakilus iš pelenų, čia, pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, įsikurs kultūros bendruomenė. „Mūrinėje Kurhauzo dalyje esančioje salėje vyksta koncertai, bendruomenės susibūrimai, miesto šventės. O medinėje planuojame įrengti teatro salę. Juo labiau, kad teatrams pritaikytos erdvės šiuo metu Palangoje nėra“, - pranešime cituojamas kurorto vadovas.
Išlikusius medinės pastato dalies pamatus restauruos UAB „Pamario restauratorius“ specialistai. Pasak bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko, šiandieninė medinės Kurhauzo dalies situacija yra dvejopa. „Pamatai tarsi ir yra, tačiau matome, jog jų siūlės išdūlėjusios, ištrupėjusios, jos nebelaiko, paveiktos gaisro ir oro sąlygų. Reikės kruopštaus darbo identifikuoti, kur pamatus galima palikti taip, kaip yra - restauruoti, o kur reikia formuoti iš naujo“, - kalbėjo A. Kliukas.
Kultūros paveldo departamento laikinasis direktorius Algimantas Degutis pabrėžė, kad Kurhauzo medinės dalies restauracija yra kur kas daugiau nei tik pastato atgimimas. „Palangai reikia ne Kurhauzo sienų, o tos dvasios, kuri Kurhauze juntama“, - pabrėžė A. Degutis. Jis atkreipė dėmesį, kad Palanga suformavo naują praktiką šalyje - perimti kultūros paveldo objektą iš to valdytojo, kuris piktybiškai ignoruoja, laiko griuvėsius ir jų nepritaiko visuomenei.
Palangos simbolis Kurhauzas sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., primena Palangos savivaldybė. Dėl užsitęsusių kurorto Savivaldybės ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais dėl žemės sklypo prie Kurhauzo dydžio, šio pastato griuvėsiai kurorto centrą darkė dešimtmetį. Galiausiai 2011 m. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 aro sklypas prie Kurhauzo ir 2012 m. pradžioje parengtas Savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektas, numatytas valstybės, Kultūros paveldo departamento bei Palangos miesto savivaldybės finansavimas.
Kurhauzo mūrinės dalies restauravimas pradėtas 2012 m. gegužės 30 d., o po pusantrų metų - 2013 m. gruodį restauruotas Kurhauzas atvėrė duris visuomenei.
Tačiau privatiems asmenims priklausiusi medinė pastato dalis vis dar nekilo iš pelenų. Situacija ženkliai pasikeitė 2017 m. birželio 30 d., kai Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Palangos Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Palangos miesto savivaldybės taryba nedelsdama, jau po mėnesio, priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti.
Vyriausybei priėmus nutarimą medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2017 m. spalio 17 d. šis kultūros paveldo objektas atiteko Palangos miesto bendruomenei.
„Sudegęs ir nerestauruotas Kurhauzas daugelį metų buvo Palangos gėda. Ir nors Palangos miesto savivaldybė 2013 m. restauravo jai priklausančią mūrinę pastato dalį, medinės dalies likučiai - pamatai, ir toliau iro. Todėl šiandien dieną galima vadinti istorine - pagaliau iš pelenų pradės kilti ir medinė Kurhauzo dalis, ir jau maždaug po pusantrų metų galėsime pakviesti bendruomenę į visiškai restauruoto Palangos širdimi vadinamo pastato atidarymą“, - ketvirtadienį sakė Palangos miesto meras Š. Vaitkus.
ELTA