Velykos: simbolika ir reikšmė

Šv. Velykos – daugelio laukiama pavasario šventė, menanti šylantį orą, ilgėjančius vakarus ir vis dažniau mus palepinančią saulutę. Su šia švente siejama daug simbolių, kurie atsiradę ne šiaip sau ir turi tam tikrą prasmę. Be to, šią šventę galima minėti skirtingai, nes tai gali būti ir pasaulietiška, ir religinė šventė (katalikams Šv. Velykos - tai Kristaus prisikėlimo šventė).

Margučiai

Kalbant apie simbolius, ko gero svarbiausią vietą užima marginti kiaušiniai. Daugelyje kultūrų, religijų ir aiškinimų kiaušinis yra laikomas gyvybės pradžios simboliu. Tai puikiai atitinka Velykų laiką, kadangi šios praneša apie pavasarį, bundančią, atgimstančią gamtą. Būdavo tikima (o kartais ir iki šiol tikima), jog prasikalęs kiaušinęs skatins derlių, dėl to kiaušiniai daužomi.

Dažniausiai sutinkamas kiaušinių praskėlimo būdas: vienas žmogus laiko vieną kiaušinį, kitas žmogus su kitu kiaušiniu daužia per jį. Tai kartu ir smagi pramoga, žaidimas, kurio metu paaiškėja stipriausio kiaušinio savininkas.

Tikima, jog tas, kurio kiaušinis skilo vėliausiai gali tikėtis gausiausio derliaus, tačiau tradicijos šiek tiek skiriasi, labai daug kas priklauso nuo regiono ar net konkrečios šeimos įpročių. Štai kai kur kiaušinius mušdavo tik vyrai, o tas kurio kiaušinis būdavo stipriausias galėjo tikėtis greitu metu sulaukti palikuonių.

Marginimas šiai dienai labiau skirtas papuošti kiaušinius taip, kad jie būtų kuo gražesni, išskirtiniai, tuo tarpu anksčiau būdavo marginama simboliais, tikint magiška jų galia. Saulės ženklai, simboliniai jos piešiniai ant margučio kviesdavo saulę, kad jos netrūktų derliui, augmenija reikšdavo gausesnio derliaus prašymą iš dievų, gyvūnija turėjo savo reikšmes, pavyzdžiui jauni žalčiai reikšdavo bundančią gyvybę. Spalva – dar daugiau reikšmių. Žemei gėrio buvo linkima juoda spalva, žalia primindavo apie žaliuojančią gamtą, gelsva – prašymas geresnio javų derliaus.

Dažyti kiaušiniai kartais likdavo namuose ir po Velykų. Taip buvo tikimasi, kad namai bus apsaugoti nuo įvairių prakeiksmų, stichinių nelaimių (pavyzdžiui, žaibų), skatins vaisingumą.

Velykų boba

Velykų boba ar Velyke vadinama mitinė būtybė, kuri dažo kiaušinius ir naktį juos išdalija vaikams. Dėl to Velykų rytą vaikai prie lovos rasdavo margučių, kuriuos neva dažė Velykė. Jos padėjėjai, kurie išvežioja kiaušinius vaikams – kiškiai.

Velykų kiškiai

Kiškiai – gyvybės pranašai pavasarį, todėl, matyt, neatsitiktinai buvo pasirinkti Velykų simboliu. Kartu tai ir vaisingumo simbolis, tad puikiai tinka šiai pavasario šventei. Valgomi kiškučiai – komercinė gudrybė, kurią pamėgo vaikai, tačiau ir šios ištakos gana tolimos, siekia XIX a. pradžią, kuomet Vokietijoje toks buvo iškeptas iš miltų ir cukraus. Šiai dienai populiariausi saldūs šokoladiniai kiškiai, dažniausiai tuščiaviduriai.

Eglutė

Šiais laikais eglutė dažniausiai puošiama prieš Kalėdas, tačiau ir Velykų šventės proga būdavo puošiama eglutė. Įprastai naudojami eglišakiai, iš kurių suformuojamas medelis, jame susukami lizdeliai, kuriuose dedami margučiai, patupdomi popieriniai ar kitokie paukščiai, papuošimui naudojami įvairių formų sausainiai ar saldainiai, taip pat būdavo prikabinami išsprogę kačiukai, pumpurai.

Kiti kiaušiniai

Nors Lietuvoje įprasčiausia per Velykas valgyti ir mušti vištos kiaušinius, Velykų metu tinkami ir kitų paukščių kiaušiniai. Pastaruoju metu vėl pamėgstami putpelių kiaušiniai, kurie nors ir labai maži, tačiau iš karto marginti natūraliai, yra skirtingi, įdomūs, o kartu ir labai sveiki. Stručių kiaušiniai pasirenkami dar rečiau, tai dažniausiai lemia ypatingai didelė jų kaina, tačiau ir dydis jų įspūdingas.

Auginantys laukinius paukščius, tokius kaip antys, žąsys, ant Velykų stalo kartais deda ir jų kiaušinius, kalakutų augintojai antrina, kad kalakutų kiaušiniai ypatingai skanūs ir puikiai tinka ant Velykų stalo. Pasirinkimas iš ties nemenkas, tačiau gali tekti įdėti nemažai pastangų, norint gauti ne įprastų vištų kiaušinių.

Patarimų pasaulis