Žiema gamtai gali tapti rimtu išbandymu. Kai laukus ir miškus ilgam užkloja storas sniego sluoksnis, žvėrims maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami, o išgyventi darosi sudėtinga. Toks laikotarpis vadinamas baltuoju badu – tai metas, kai sniego danga siekia daugiau nei 20 centimetrų ir išsilaiko ilgiau nei 2–3 mėnesius, o žvėrims ir paukščiams ima stigti maisto. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje tokios atšiaurios, gausiai sniegingos žiemos pasitaiko rečiau, galime prisiminti laikus, kai speigas užsitęsdavo iki pat pavasario.

Trečiadienio dieną didžiojoje šalies dalyje prognozuojamas sniegas, o pietiniuose rajonuose gali iškristi ir lijundra, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.

Pirmadienis Lietuvoje buvo sausas ir saulėtas. Aukščiausia oro temperatūra 8–14, vietomis pakilo iki 3–7 laipsnių šalčio. Naktis buvo be sniego. Kai kur tvyrojo rūkas, formavosi šerkšnas. Žemiausia oro temperatūra buvo labai nevienoda: maždaug pusėje šalies šalo iki 20–27, kitoje pusėje – iki 12–19 laipsnių šalčio. Šalčiausia buvo Joniškyje, Ukmergėje ir Šeduvoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku dažnai padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis, kuri gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Dėl šalto oro laikotarpis, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra padidėjęs, užsitęsė – pastarosiomis savaitėmis oro tarša fiksuojama skirtingose Lietuvos vietovėse. NVSC rekomenduoja gyventojams stebėti oro taršos rodiklius, skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje esančiame oro taršos žemėlapyje, ir jeigu jie viršijami, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims.