Merkinėje – apie režisierių J. Jurašą ir jo būties kainą

Alytus

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

219396

Antradienį Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Merkinės lankytojų centro galerijoje „Šalcinis“ atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“.

„Merkinėje atsitveriu nuo pasaulio, nuo visų problemų. Viskas ištirpsta, kai būdamas čia, Merkinės piliakalnio papėdėje, žiūriu į Nemuno ir Merkio santaką. Gyventi čia – didelė prabanga. Labai didelis džiaugsmas ir dvasios ramybė, kurios niekur kitur šiandien nerasi...“, – prieš kelerius metus kalbėjo teatro režisierius J. Jurašas, mėgstantis vasaroti savo namuose Merkinėje. Todėl ir simboliška, ir prasminga, kad kilnojamoji paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, pusę metų veikusi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pristatoma Merkinėje.

J. Jurašas – unikali, išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė. Dar prieš penkiasdešimt metų režisierius tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Sovietų valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę.

Parodoje pristatomas teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Išskirtinis dėmesys skiriamas lemtingajam spektakliui „Barbora Radvilaitė“. Eksponuojama 1972-aisiais spektaklio dailininkės Janinos Malinauskaitės sukurta Barboros karūnavimo suknia, kurią vilkėjo Rūta Staliliūnaitė; taip pat – teatro dirbtuvės meistrų pagaminta Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija.

Paroda atidaroma J. Jurašo ir rašytojos, dramaturgės, vertėjos Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės gimtadienių išvakarėse, vos prieš mėnesį – balandį – paminėjus spektaklio „Barbora Radvilaitė“ legendinės peržiūros, lėmusios tolesnę režisieriaus būtį, penkiasdešimtmetį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt