Šiaulių saulės simboliui iškilo grėsmė

Su Šiauliais neabejotinai siejamas saulės simbolis, kurio daugelis miestų gali pavydėti, sako dizaino strategas Jonas Liugaila. Turėdamas asmeninių sentimentų Šiauliečiams, jis džiaugiasi gražėjančiu miestu, tačiau įspėja, kad Saulės miesto identitetas yra šiauliečių visuotinė nuosavybė, o kai ją ima savintis politikai, iškyla grėsmė.

Šiauliams galima pavydėti

Tyrimų ir dizaino agentūros „The Critical“ komanda, atskleidžianti miestų, rajonų ir kitų lokacijų identitetus, atvyko į Šiaulius.

„Buvome pakviesti vesti dirbtuves-seminarą, kurio tikslas – savotiška Šiaulių miesto identiteto kelionės revizija, t. y. pažiūrėti ir padėti kitiems įsitraukusiems pamatyti, kaip sekasi jį palaikyti ir ką galima tobulinti. Esminė įžvalga, žvelgiant į identiteto prekės ženklo kodų taikymo nuoseklumą, – net pavydėtina, jei lygintume su kitais miestais. Pavyzdžiui, geltona spalva arba saulės simbolis“, – tapatumo strategija džiaugiasi dizaino strategas J. Liugaila, „The Critical“ partneris.

Specialistas Šiaulius giria už tai, kad miestas saulės simbolį ir spalvas naudoja nuosekliai ir vieningai labai skirtingose vietose ir skirtingomis priemonėmis, įvairiomis interpretacijomis. Pavyzdžiui, bulvare, prie Turizmo informacijos centro, esantis stendas – saulės formos, Saulės Laikrodžio aikštės ar net komercinio prekybos centro bei įvairių projektų pavadinimuose vartojamas žodis „saulė“.

„Jis ir verbaliai, ir vaizdžiai naudojamas. Tai, kad Šiauliai identifikuojami kaip Saulės miestas, – labai sena istorija. Ir sveikintina, kad ji ne keičiama, o toliau tęsiama, pavyzdžiui, šūkyje „Šiauliai šviečia“, – toliau Šiaulius už nuoseklumą giria J. Liugaila.

Šiaulių simboliui iškilo grėsmė

Per seminaro dirbtuves, kai šiauliečiai vertino miesto simbolių prasmę, ieškojo visiems bendrų nuo seno gajų ir naujai atsiradusių reikšmių, išaiškėjo du aspektai. Vienas jų – kad saulės negalime vadinti simboliu, kol nėra vieningesnio matymo, ką reiškia šis objektas, nes skirtingiems žmonėms jis per daug skirtingus dalykus reiškia. Antra, saulės simbolis pastaraisiais metais gavo politinį atspalvį. Tai kelia grėsmę palankiam simbolio įvaizdžiui, ypač jei politinė jėga ar asmenybė yra vertinama kontroversiškai.

„Identitetui visuomet iškyla rizika, jei kažkokia politinė jėga arba pavieniai politiniai veikėjai per daug savo reikmėms pradeda naudoti lokacijos identitetą. Pačios tapatybės likimas pakliūva į labai rizikingą teritoriją. Tai nėra gerai, nes tai – kolektyvinė, o ne privati nuosavybė“, – svarsto dizaino strategas.

Būtų žvėriška žala

Valdžia keičiasi, tuomet iškyla tęstinumo grėsmė, kad, papūtus naujiems politiniams vėjams, gali būti nušluojama viskas, kas buvo kurta ankstesnės valdžios. Net ir istoriškai mielas simbolis, tapęs nesėkmingos praeities priminimu, visuomenėje gali kelti neigiamų asociacijų, o naujos politinės jėgos dėl tęstinumo stokos – ir būti atmetamas.

„Ką reikštų Šiauliams prarasti saulės simbolį, ypač turint mintyje, kad jau dešimtmečiais tas objektas – saulė – siejamas su Šiauliais? Tai būtų žvėriška žala, – net atsidūsta dizaino strategas. – Viena vertus, emociškai būtų labai liūdna. Kita vertus, pragmatiškai vertinant, tai būtų ekonominė žala.“

Deklaruojama miesto tapatybė – ne šiaip sugalvotas skambus pavadinimas ar gražus piešinys, pasirinkus spalvas ar simbolius. Tai įvaizdis, kuriuo prasismelkia gyventojai. Būtent todėl agentūra „The Critical“ sako, kad identitetus ne kuria, o atskleidžia. Identitetas – tai lyg asmeninė vizitinė kortelė, kuri demonstruojama svečiams, potencialiems turistams, investuotojams. Pasak J. Liugailos, miesto identitetas – tai viena reikšmingų priemonių, kuri padeda siekti strateginių miesto tikslų.

„Jis naudojamas kelti toje vietoje gyvenančios bendruomenės savivertę, apibrėžti tapatybę. Tai ne tik sumažina norą kur nors kitur išsikraustyti, bet ir augina savotiškus ambasadorius kitoms tikslinėms auditorijoms pritraukti: užsienyje gyvenantiesiems ir svarstantiems grįžti, kitų miestų gyventojams, ieškantiems naujų galimybių, taip pat investuotojams ar svečiams. Reikia suprasti, kad identitetas nėra politinė, o visuotinė bendruomenės nuosavybė“, – svarbą visai miesto bendruomenei paaiškina J. Liugaila.

Kiti simboliai nėra tokie efektyvūs

Jei prarastume saulę, abejotina, kad pavyktų taip sėkmingai išrutulioti kitus simbolius, tokius kaip: šaulys, lapė ar gaidys.

„Įdomus atradimas: Šiaulių logotipe yra ir saulės diskas, ir šauliukas. Tačiau pastarasis – šaulio – simbolis daugiau komunikacijos priemonėse beveik nenaudojamas. O, be to, dvi istorijos vienu metu sunkiau pasakojasi negu viena“, – šaulio sėkme abejoja specialistas.

O kiti akcentai – „Gaidžio“ laikrodis ar „Geležinė lapė“ – tik populiarūs lankytini objektai.

„Ką jie rodo? Kad miestas yra kūrybiškas, kad jame palanki terpė realizuotis panašiems projektams. Bet ne daugiau. Jokios pridėtinės vertės nėra. Žalos irgi nedaro, nes jei pažiūrėtume, ką rekomenduoja aplankyti patys šiauliečiai, tai neabejoju, kad „Geležinė lapė“ atsirastų pirmajame penketuke. Ji savotiškai irgi tampa miesto tapatybės dalimi, tik tokia neartikuliuota, nes kiekvienas ją interpretuoja savaip ir pasakoja savo istoriją, kodėl ten lapė, o ne barsukas. Vadinasi, jos sklaida nebėra tokia efektyvi“, – paaiškina dizaino strategas J. Liugaila.

Vaikystės sentimentai Šiauliams

Nors yra strategavęs daug projektų bei lokacijų ir turi patirties vertinti nešališkai, strategas prisipažįsta, kad jis nėra jau toks objektyvus, žvalgydamasis ir vertindamas Šiaulius. Pasirodo, čia pas senelius jis leisdavo vaikystės vasaros atostogas.

„Nesu jau toks nešališkas, nes mano mama iš Šiaulių, seneliai gyveno, dėdė su teta ir dabar čia gyvena. Aš vaikystės vasaras po tris mėnesius leisdavau čia. Ir žmona gyveno Šiauliuose. Natūralu, kad tai lemia ir santykį. Aš į Šiaulių miestą žiūriu per nostalgišką vaikystėje pramintų takų prizmę. Prisimindamas kai kuriuos taškus: kas ten buvo prieš tai, kas ten dabar, kur vaikštinėjome su seneliais, kur į turgų ėjome, kur ledų užsukome suvalgyti, kur su pusbroliais bėgiojome ir laipiojome. Tai toks sugadintas esu ta prasme“, – juokiasi profesionalas.

Jis sako, kad atvykdamas visada džiaugiasi, jog Šiauliams gerai sekasi, nors visada norisi daugiau, geriau.

„Bulvaras – unikalus, tačiau, kaip bebūtų keista, jis, kuriant identitetą, nefigūruoja. Žmonių norisi jame. Kas juo eina, tikisi, kad ten 100 tūkst. žmonių bus, o ten tuščia. Taip pat norisi, kad nebūtų apleistų pastatų“, – sako identitetų specialistas.

Pliusai ir minusai

Šiauliuose vykusios dirbtuvės, kuriose dalyvavo kelios dešimtys aktyvių šiauliečių, dirbančių įvairiose sferose, išgrynino miesto įvaizdžio privalumus ir trūkumus. Jie tarsi parengė sąrašą, kokių savybių reikia atsisakyti ir kurias išryškinti, stiprinant teigiamą Šiaulių identitetą.

Didžiausias minusas, kenkiantis miesto įvaizdžiui, anot dirbtuvių dalyvių, – tuščias miestas. Antroje vietoje – nuvertinta tapatybė ir saulės simbolika. Trečias koją sėkmei kišantis veiksnys – sutarimo trūkumas.

Šiauliuose gyvenantys seminaro dalyviai įžvelgė ir stipriąsias miesto puses, kurios, tinkamai akcentuotos, tikrai gali pasitarnauti teigiamam identitetui.

Daugiausia pliusų surinko jaukaus ir patogaus miesto gamtoje įvaizdis. Antroje vietoje – prekės ženklo kodai, o trečioje – tai, kad Šiauliai yra kultūros lopšys.