Švenčionyse pagerbta Lietuvos Trispalvė (FOTO)

Vilnius

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

35874

Balandžio 25 d. 11 val. Švenčionių gatvėse plazdėjo trispalvės - Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazistai ir mokytojai, Švenčionių miesto kultūros centro darbuotojai, Švenčionių seniūnė Ina Sinienė iškilmingai nešė vėliavas miesto gatvėmis. Prisijungė ir rajono meras Rimantas Klipčius, mero pavaduotoja Violeta Čepukova, administracijos darbuotojai. Meras Rimantas Klipčius pasveikino visus Lietuvos Trispalvės pagerbimo 100 metų proga.

Foto galerija:

Vėliava - vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, kuriame spalvos išreiškia mūsų tautos dvasines vertybes. Kiekviena spalva, jos atspalvis žmonių sąmonėje per ilgus šimtmečius įgijo savo prasmę ir, savaime suprantama, turi didžiulį emocinį poveikį. Vėliava yra valios, drąsos, ryžto, kovingumo, ištikimybės, pasiaukojimo kovojant ir dirbant valstybės gerovei simbolis. Dėl šių savo galių vėliava visuomet dėmesio centre, visada garbingiausioje vietoje.
Lietuvos vėliavos klausimas intensyviai ir plačiai pradėtas svarstyti nuo 1905 m. gruodžio mėn., kai įvyko Didysis Vilniaus Seimas. Diskusijas reikėjo apibendrinti, priimti šiuo klausimu galutinius sprendimus. 1917 m. rugsėjo 18-23 d. vyko Vilniaus konferencija, kurios metu buvo išrinkta 20 žmonių Lietuvos Taryba, o jai buvo pavesta sudaryti komisiją, kuri nustatytų, kokia turi būti Lietuvos vėliava. Netrukus tokia komisija buvo sudaryta iš žinomų visuomenei veikėjų - Jono Basanavičiaus, Tado Daugirdo ir Antano Žmuidzinavičiaus.
1918 m. balandžio 25 d. laikinajame Lietuvos tarybos bute, Jurgio prosp. 11, Lietuvos Taryba, pirmininkaujant tarybos pirmininkui Antanui Smetonai, svarstė klausimą dėl tautiškos vėliavos spalvų nustatymo. Svarstymui pateiktas komisijos 1918 m. balandžio 19 d. protokolas, kuriuo nustatyta Lietuvos vėliava - Trispalvė, susidedanti iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Už tokį nutarimą balsavo S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis.
Tokiu būdu gimė amžinasis Lietuvos valstybės simbolis - Lietuvos Trispalvė.
Pirmą kartą Lietuvos Trispalvė viešai iškelta 1918 m. spalio 28 d. ant Lietuvos Tarybos pastato Vilniuje.
Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta 1919 m. sausio 1 d. ir po keleto dienų bolševikų išniekinta - nuplėštos geltona ir žalia spalvos, paliekant tik raudoną. Nuo šios datos prasidėjo ilgi Lietuvos Trispalvės kovos, pergalių ir pralaimėjimų, triumfo ir paniekinimo metai. Ypatingą baimę mūsų Trispalvė kėlė bolševikams - už geltoną-žalią-raudoną spalvas buvo sodinama į kalėjimus, tremiama į Sibirą, kankinama ir žudoma. Po ilgų kančios, kovos ir paniekinimo metų į Atgimimą Lietuva pakilo Lietuvos Trispalvių upeliais ir jūromis. 1988 m. spalio 7 d. Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte iškelta visiems laikams.
Lietuva bus Nepriklausoma Valstybė, kol Gedimino pilies bokšte plevėsuos Lietuvos Trispalvė.

Informaciją pagal Vilniaus Sąjūdžio tarybos informaciją parengė Švenčionių miesto kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Jolanta Jurkuvėnienė

Nuotraukos Virgilijaus Cicėno

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt