– Ką aš darysiu tame mieste? Čia gimiau, užaugau, visą gyvenimą niekur nebuvau išvažiavusi. Nors įkalbinėjo mokytis Klaipėdoje, būčiau kultūros darbuotoja, bet labai savimi nepasitikėjau. Savarankiškai išmokau groti armonika, akordeonu ir būgnus įsitaisiau. Su broliais grodavom vakaruškose, vestuvėse, per vardadienius ir šiaip progai pasitaikius. Be to, dvidešimt šešerius metus dirbau laiškininke. Dviračiu, arkliu spaudą, laiškus, telegramas išvežiodavau Vidugirių, Medinių, Pagojų, Gudiškių, Dambynės žmonėms. Nieko čia dabar nebelikę, – 82 metų Liucija Paužuolytė – vienintelė Vidugirių gyventoja, o kai ji 1938-ųjų balandį gimė, šiame kaime buvę gerokai daugiau nei šimtas žmonių, tiesa, sodybos laukuose išsimėčiusios.