Valstybė pralaimi karą su biurokratija

Šiauliai

Gitanas Nausėda: „Kylančios kainos yra to paties ekonominio augimo pasekmė.“ Zenono Ripinskio nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

19748

„Politikai pažadus kabina kaip žaisliukus ant kalėdinės eglutės“, – antradienio pavakarę Šiaulių universiteto bibliotekoje kalbėjo žinomas Lietuvos ekonomistas Gitanas Nausėda. Atvykęs pasidalyti įžvalgomis, kodėl ne visi juntame ekonominio pakilimo naudą, ekonomistas prognozavo, kad gana greitai valstybės valdymo aparate dirbs kas trečias žmogus – biurokratų tik daugės. O jų sumažinti neleidžia tie patys biurokratai.

Į Lietuvos prezidento kėdę kol kas netaiko

G. Nausėda į susitikimą su šiauliečiais vėlavo maždaug 15 minučių. Renginį moderavusi universiteto dėstytoja, Šiaulių regiono ekonomistų asociacijos prezidentė doc. dr. Dalia Rudytė ramino sausakimšą salę, kad G. Nausėda vėluoja, matyt, todėl, kad nepravažiuoja gatvėmis, nes „Šiauliai atsinaujina“.

G. Nausėdai įskubėjus į salę dar vilkint striuke, kelios moterys ėmė šnabždėtis, kad jis žymiai aukštesnis, nei atrodo per televizorių. O kažkam iš salės vėliau garsiai prabilus, kad kai G. Nausėda taps prezidentu, tai ir šalyje kažką pakeis, jis ėmė gintis, kad rinkimuose į prezidento postą kol kas nedalyvaus.

Ekonomistas sakė jam pačiam netikėtai patekęs tarp galimų kandidatų, tačiau vis pasitaria su savimi ir pasako „Ne“. „Ne“ jis sau pasako, ir pažvelgdamas į veidrodį, bei tikino, kad susitikti su šalies žmonėmis jis važinėja ne rinkimų šou tikslais.

„Nesu nusprendęs, bet nesakau „Niekada“, nes kai taip pasakai, dažnai gyvenimas iškrečia pokštą. Nebus sprendimo, kol nesubręsiu visapusiškai, o sprendimas gali būti ir teigiamas, ir neigiamas“, – sakė jis.

Atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų tik didėja

G. Nausėda pasidžiaugė matantis, kad šiauliečiai yra bendruomeniški, pilietiški žmonės, ir kaip pavyzdį pateikė Italiją. Šiaurės Italija gyvena pasiturinčiai, demokratiškai, o Pietų Italija asocijuojasi su kitais dalykais. Mokslininkai ištyrė bendruomenių veiklą, ekonomiką ir nustatė, kad pagrindinė priežastis, lemianti Šiaurės Italijos sėkmę, – bendruomeniškumo lygis.

Tad kaip pasiekti, kad gyventume geriau ne kitur po kažkiek metų, o toje vietovėje, kurioje gyvename? Kaip pasiekti, kad Lietuvoje kylantis ekonomikos lygis ateitų iki manęs?

Anot G. Nausėdos, pats ekonomikos augimas socialiniu požiūriu nėra teisingas, nes visada pasiskirsto netolygiai. Ypač netolygiai pasiskirsto dabar, kai už lango – vadinamoji pramonės revoliucija. Tokioje situacijoje „grietinėlę nusigriebia“ tie, kurie yra greiti, geba priimti kūrybinius sprendimus, bendroves kuria greitai, o tos bendrovės per 10 metų tampa pasaulinio masto.

Per labai trumpą laiką jos uždirba milijardus, jų akcijų kursai pakyla, bet, iš kitos pusės, mes matome, kad darbo rinkoje mažėja poreikis toms operacijoms, kurios yra laikomos pasikartojančiomis, nes jas gali pakeisti robotai.

„Dirbtinis intelektas, robotizacija – jei ne šiandienos, tai rytojaus reiškinys. Visi šie reiškiniai veda į tai, kad, nieko nedarant, atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų tik didės“, – sakė jis.

Reformos atsimuša į nematomą uolą

„Seniai stebiu ekonominį ir politinį gyvenimą ir turbūt suvokiu, kad dabar kaip niekad išaiškėjo didelis atotrūkis tarp deklaracijų ir realių darbų. Mes girdime skambius žodžius apie emigraciją, biudžeto perskirstymą, pažadus spręsti švietimo, sveikatos apsaugos klausimus, mokesčių reformą, bet iš didelių kalbų lieka mažai veiksmo. Kodėl taip yra? Juk nėra valdžioje blogi žmonės, kuriems kuo blogiau Lietuvoje, tuo jiems geriau“, – intrigavo ekonomistas.

G. Nausėdai susidaro įspūdis, kad vyksta laipsniška valstybės aparato biurokratizacija. Slenkanti revoliucija, kuomet vis daugiau galių įgyja biurokratija, kurios pagrindinė motyvacija – išsaugoti savo darbo vietą ir šiukštu jos neatiduoti kitam.

Todėl visos reformos atsimuša į nematomą uolą. Geriausias indikatorius, įrodantis, kad valstybė pralaimi karą su biurokratija, – biurokratų skaičiaus didėjimas.

Kaip tai galima pakeisti? Pasak ekonomisto, tai be galo sunku, tačiau tą pirmiausia reikia suvokti, o jau tada pilietinė bendruomenė tam gali pasipriešinti.

„Tačiau mūsų pilietinė bendruomenė pakimba ant pažadų jauko. Politikai labai gerai žino tas žaidimo taisykles. Jie papila daug pažadų, nors žino, kad tų kalėdinių žaisliukų jie nežada dovanoti“, – sakė jis.

Kainos visiems kyla vienodai

Žmonės šiuo metu didžiausia blogybe įvardija kylančias kainas. Pagavusieji ekonomikos sėkmę „už uodegos“ džiaugiasi geromis pajamomis, kurios auga net 40–50 proc., bet yra daug profesijų, kurių atstovai už darbą gauna minimalią algą.

Pasak G. Nausėdos, valstybė yra pats blogiausias darbdavys, nes ji viską daro vėluodama, nenoriai, po politinių derinimų ir pan. Todėl ir alga, ir pensijos padidinamos per vėlai ir per mažai.

Bet situacija ta, kad kainos visiems kyla vienodai – pensininkui ir programuotojui sviestas kainuoja tiek pat. Kainų kilimą, be jokios abejonės, skatina tie, kurie prisideda pilną karutį prekių. Kainos keliamos tada, kai žinai, jog vis tiek bus žmonių, kurie prekes pirks.

„Pastaraisiais mėnesiais matau, kad dalis pirkėjų į kylančias kainas pradeda reaguoti. Jie mažina vartojimą, nes turi tiek pinigų, kiek turi“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto G. Nausėda paaiškino, kad tie, kurie važiuoja apsipirkti į Lenkiją, sudaro konkurenciją Lietuvos prekybos tinklams. Nes jei žmonės į Lenkiją nevažiuotų, verslininkai dar laisviau elgtųsi su prekių kainomis.

„Jie kaip sanitarai atlieka naudingą darbą, padidindami konkurenciją. Tegu tik važiuoja, kitaip čia veikiantys prekybos tinklai dar labiau kainas pakeltų“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt