Kruopščiosios Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus moterys ne tik santuokas, gimimus ir mirimus registruoja

Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius daugiausiai asocijuojasi su santuokomis ir gimimais, bet, be šių labai svarbių žmogaus gyvenimo įvykių registravimo, skyriaus darbuotojos, vadovaujamos Gaivos Petrauskienės, turi ir kitos veiklos, kuri yra tarsi nematoma, bet labai svarbi.

Darbas rotušėje Didžiojoje gatvėje ir pastate Radvilų gatvėje − skiriasi

Dalis šio skyriaus darbų verda Didžiojoje gatvėje, rotušėje: čia vyksta įprastų ir jubiliejinių santuokų iškilmingos ceremonijos, taip pat čia yra santuokų, gimimų, mirčių, ištuokų įrašų archyvas. Beje, seniausia čia esanti „knyga“ − 1917 metų „Gimimo sudarymo aktai“. Į šią įstaigą rotušėje žmonės ateina registruoti gimimų, mirčių, kai nori keistis vardą ar pavardę, taip pat kai reikia išsituokti. Rotušės pastate darbuojasi trys darbuotojos, įskaitant ir vedėją Gaivą. Ji čia dirba po pusę dienos kasdien.

Kitą dienos pusę Gaiva eina dirbti į Radvilų gatvėje esantį Kėdainių rajono savivaldybės archyvą (likviduotų įmonių archyvą), kur kantriai pluša dar trys darbuotojos. Jų darbas iš šono atrodytų labai nuobodus: „Sodra“ siunčia įvairius prašymus, paklausimus, pvz., dėl pensijos skyrimo atvejų, o archyvo darbuotojos ieško įmonių, įstaigų, kolūkių archyviniuose dokumentuose tam tikrų įrašų.

Tokie dokumentai daugiausia yra reikalingi dėl senatvės pensijos, neįgalumo, našlaičių pensijų skyrimo ir kitais atvejais. Per 2018 metus šauniosios archyvarės atsakė į 1 364 prašymus. Kiekvienas prašymas yra nauja užduotis, tad archyvaro darbas yra labai atsakingas ir labai kruopštus. Kartais dėl vieno atsakymo sugaištamas pusdienis, o kartais gali ir trijų dienų neužtekti. Būna, kad kreipiasi ir ne „Sodra“, o pats žmogus, jei nerimauja, kad gal ne visi jo darbadieniai buvo suskaičiuoti ar pan.

Ir ką gi ten veikti?

„Kol nedirbau archyve, negalvojau, kad archyvaro darbas yra įdomus ir labai reikalingas. Dabar po ketverių metų darbo archyve būna labai nesmagu, kai kolegos ar šiaip pažįstami pasako tokią frazę: „na, ką gi ten veikti?“ Tuomet norisi pasakyti: „ateikite ir bent vieną dieną padirbkite, kad sužinotumėte šio darbo specifiką”. Realybėje šis darbas reikalauja patirties, kantrybės, atidumo, buhalterinių žinių, sąžiningumo ir didelio atsidavimo. Archyve dirbančios archyvarės yra labai atsakingos, nebijo atsakomybės, kuri yra labai didelė, kadangi nuo jų pateikiamų duomenų ar dokumentų gali priklausyti, kiek žmogus gaus pensijos. Nagrinėdamas bet kokį prašymą tikiesi tik teigiamo įvykdymo, dažniausiai taip ir būna“, − sako G. Petrauskienė.

Daugiau nei 1 000 metrų lentynose – bylos, pasakojančios įstaigų, įmonių, žmonių istorijas

Užsukus į patį archyvą, kuris įrengtas keliose patalpose su specialiomis durimis ir kita apsauga nuo gaisrų, vagių ir drėgmės, rasime daugybę stelažų su įvairiais dokumentais. Vedėja G. Petrauskienė noriai ir su šypsena viską aprodo. Štai Kėdainių rajono savivaldybės likviduotų įmonių archyve yra saugomos bylos, kolūkių dokumentai, žemės ūkio bendrovių, įmonių, bendrijų, kooperatyvų, kitų įstaigų, kurios yra likviduotos, išregistruotos ar reorganizuotos. Minėtame archyve yra saugomi dokumentai nuo 1945 metų. Niekas turbūt nei neįtartų, kad Kėdainių rajone būta tiek daug kolūkių: archyve saugoma apie 100 kolūkio dokumentai. Iš dalies šie skaičiai yra susiję ir su kolūkių pavadinimų keitimusi. Saugomi tarybinių ūkių, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio įmonių dokumentai. Čia glaudžiasi ir didžiųjų Kėdainių įmonių, t.y. Elektros aparatūros gamyklos, Biochemijos gamyklos, Statybos valdybų Nr. 5 ir Nr. 6, Sūrių gamyklos, Melioracijos statybos valdybos, mokyklų, 34 akcinių bendrovių, 235 uždarųjų akcinių bendrovių, apie 400 įmonių, kooperatyvų ir kitų organizacijų dokumentai. Čia galima rasti ir pačių įmonių dokumentus, ir juose dirbusių žmonių darbo knygeles bei kitus dokumentus. Ilgo saugojimo dokumentai užima 870 tiesinių metrų lentynų, trumpo saugojimo − 340 tiesinių metrų lentynų. Kiekvienais metais archyvas pasipildo naujomis bylomis, įmonės likviduojamos, o dokumentai tolesniam saugojimui perduodami archyvui. Keli tūkstančiai bylų yra nurašomos pasibaigus saugojimo terminui.

Lietuviški pavadinimai buvo mėgstami ir populiarūs

Vaikštant tarp stelažų, krinta į akis bylos su likviduotų įmonių, įstaigų pavadinimais: absoliuti dauguma jų – lietuviški. Sovietiniais metais tokie pavadinimai buvo kaip tam tikra laisvės poreikio, lietuviškos tapatybės, patriotizmo išraiška. Dabar dažnas bendrovės, kavinės ar parduotuvės savininkas kaip tik baidosi lietuviškų užrašų ir sako, kad „nėra gražių lietuviškų žodžių“ ar pan., suteikdamas lietuviškai įmonei, niekaip nesusijusiai su užsieniu, anglišką užrašą tarsi nori atrodyti „kiečiau“, tarsi gėdijasi savo lietuviškumo.

Keli archyvo lentynose pastebėti seni lietuviški pavadinimai: „Raganos taurė“, „Saldūnas“, „Smilgaitis“ „Raudonasis voras“, „Pušies šaka“, „Ugnies lankas“, „Malčius“, „Kupa“, „Nirvana“, „Ragnagėlis“, „Rubikas“, „Atšvaitas“, „Alrupa“, „Lolita“, „Žajasta“, „Treigiai“, „Alsauda“, „Arbaita“, „Rimlita“, „Smalsa“, „Lolita“ ir kt.

Darbas archyve ir pralinksmina

Atliekant paiešką tokiuose senuose dokumentuose randama labai įdomių pareiškimų, įsakymų ar laikraščių iškarpų. Po tokių radinių darbuotojoms gimė mintis rinkti įdomius straipsnius, prašymus ar kitus dokumentus bei įrašus. Štai vienas iš tokių – pareiškimas Kėdainių rajono Nevėžio kolūkio valdybai „Aš Vardas Pavardė, duktė Baltro, gimusi 1911 metais, esu jau senai nusenusi ir išdirbau 13 metų, toliau dirbti nebegalėjau dėl sveikatos, beto dar seseri ligonį prižiūrėjau, tai kodėl man nemokate pensijos. O kodėl visoms kitoms nusenusioms makate pensija, prašau ir man skirti pensija – 1972-01-24“ (tekstas netaisytas). Arba štai koks keistas įsakymas: „sumažėjus darbo krūviui Vardas Pavardė mokėti priemoką prie darbo atlygio 15 procentų“.