Paslėpta pensijų reformos „smulkmena“: riestainis – „Sodrai“, skylė – gyventojams?

Vilnius

pixabay.com | xxx_Zephyr_xxx nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

Tikriausiai daugeliui šiuo metu neatrodo svarbu gilintis, kas mokės pensijų anuitetus – kitaip sakant, papildomas pensijos išmokas – II pensijų pakopoje kaupiantiems žmonėms. Tai bus kažkada ateityje. Vis dėlto tai – vienas esminių dalykų, į kurį savo dėmesį turėtų atkreipti kiekvienas gyventojas.

Kas ir kokia tvarka teiks pensijų anuitetus svarbu todėl, kad būtent tai lems, kokią naudą ir kokias išmokas gausite iš daugelį metų II pakopos pensijų fonde sukauptos sumos.

Visi keliai veda į „Sodrą“

Pensijų reformos įstatymai jau Seime – vadinasi, finišo tiesiojoje. Juos rengusi Vyriausybė šiuo metu siūlo tokį scenarijų mylimiems savo šalies gyventojams:

Kaupsite 4 (3,5) proc. nuo savo atlyginimo II pakopos pensijų fonde kas mėnesį. Dar 2 (1,5) proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (ne nuo jūsų realios algos) pridės valstybė.
Jei jums mažiau nei 40 metų, tai darysite visą likusį darbingą gyvenimą kiekvieną mėnesį, nebent patys atliksite veiksmą – atsisakysite kaupimo.
Kai pasensite ir ateis laikas išeiti į pensiją, „Sodra“ jums paskaičiuos, tikėtina, nedidelę pensiją.
Tai sužinoję, apsidžiaugsite, kad kaupėte II pakopos pensijų fonde. Greičiausiai, ten jau būsite sukaupę daugiau nei 10000 eurų.
Tuomet jums pasakys: privalote už šiuos pinigus iš „Sodros“ nusipirkti pensijų anuitetą – reguliarias išmokas iki gyvos galvos.
Pensijų anuitetais prekiaus tik „Sodra“ – negalėsite palyginti, ar „Sodrai“ mokama kaina už pensijų anuitetą bus didelė ar maža, nes nebus su kuo palyginti.
Galėsite pasirinkti tik vieną iš dviejų anuiteto rūšių: atidėtasis – 10-15 proc. sukauptos sumos atiduosite „Sodrai“ iškart išėję į pensiją, o išmokas gausite, kai sulauksite 85 metų (klaidos nėra – realus skaičius iš įstatymo projekto!). Iki 85 metų dar galėsite gauti periodines išmokas iš savo pensijų fondo nuo likusios sukauptos sumos.
Standartinis anuitetas bus toks – pinigus atiduosite „Sodrai“ iškart išėję į pensiją, gausite išmokas, kokias paskaičiuos „Sodra“, kol numirsite.
Nė vienas anuitetas nebus nepaveldimas, negalės jo gauti nei jūsų žmona, nei vaikai, kaip kad yra dabar. Tiesa, paveldėti galėsite pensijų fondo išmokas, jei įsigysite atidėtąjį anuitetą. Žinant tai, stenkitės bent gyventi ilgai – jau dabar pradėkite daugiau judėti ir sveikiau maitintis.

Atsakykite nuoširdžiai, ar toks scenarijus jums atrodo patraukliai? Vargu. Ir tai tikrai nepadės pasiekti masiško įsitraukimo į II pensijų pakopą, ko norėtų Vyriausybė. Ar galėtų ir turėtų būti kitaip? Žinoma. Tereikia vieno nedidelio dalyko – palikti konkurenciją tarp pensijų anuitetų teikėjų, o ne visus priverstinai nuvaryti vien tik į „Sodrą“.

Kodėl vien tik „Sodra“ – negerai?

Demokratiškose šalyse galioja aiški taisyklė – valstybė teikia tik tokias paslaugas, kurių negali teikti verslas. Dėl daugelio priežasčių, kurias patvirtino ilgi istorijos metai ir žmonijos patirtis: taip yra naudingiau ir pigiau žmonėms, nes verslas konkuruoja tarpusavyje, diegia inovacijas, yra lankstesnis, žmonės gali rinktis ir t.t.

Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų.

Ar pensijų anuitetus gali teikti tik valstybės valdoma biudžetinė įstaiga „Sodra“? Tikrai ne – tai ne elektros tinklai, ne atominė elektrinė, ne SGD terminalas, net ne geležinkeliai, kur antrą bėgių liniją šalia nutiesti neapsimokėtų. Daugelyje Europos valstybių pensijų anuitetus teikia privačios bendrovės, ne valstybė. Taip yra ir Estijoje bei Latvijoje.

Lietuvoje šiuo metu veikia bent 5 įmonės, teikiančios pensijų fondų valdymo, ir bent 3 įmonės – pensijų anuitetų teikimo paslaugas. Vadinasi, valstybės tiesioginis dalyvavimas čia yra nepateisinamas – jis prieštarauja kertiniams demokratijos principams.

Monopolija – nepagrįsta skaičiavimais

Jei pensijų anuitetus teiks tik „Sodra“, pasak reformos kūrėjų, bus sukurta masto ekonomija. Jau nekalbant apie tai, kad ši „ekonomija“ būtų kuriama nedemokratiniu keliu – per prievartą, galiausiai masto ekonomija taip ir liktų nepasiekta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri yra šios reformų dalies šeimininkė, nėra atlikusi jokių viešai paskelbtų skaičiavimų, kiek ketinama ir kiek reiktų šios paslaugos naudotojų, kad būtų pasiektas realus masto ekonomijos efektas.

Taip pat nėra paskaičiuota, kiek „Sodros“ teikiamos anuitetų paslaugos iš tiesų kainuotų – atpigtų pensijų anuitetai ar kaip tik – pabrangtų? Jei atpigtų, ar „Sodra“ įtrauktų visas savo šios veiklos sąnaudas? Ar nebus taip, kad dalį veiklos „iš bendro katilo“ finansuos „Sodrai“ įmokas mokantys dirbantieji?

Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisėstų ir paskaičiuotų, labai greitai ir aiškiai pamatytų, kad Lietuvoje masto ekonomijos pensijų anuitetų rinkoje praktiškai neįmanoma sukurti – mes tam esame per maža šalis. Todėl jau šiandien pensijų anuitetus teikiančios bendrovės masto ekonomijos ieško kurdamos produktus ne tik Lietuvai, bet kartu ir kitoms šalims, o investicijų išlaidas dalijasi su kaimyninėmis šalimis (Latvija, Estija), kur veikia jų dukterinės ar motininės bendrovės.

Kasmet į pensiją Lietuvoje išeina apie 16 tūkst. žmonių. Net jei per ateinančius dešimtmečius šis skaičius padvigubės, vis tiek tai yra palyginti mažas kiekis, todėl paslaugos monopolizavimas nesukurs reikšmingesnio efekto paslaugos kainai. Jei centralizuotume visas Baltijos šalis, tik tuomet galbūt galėtume pasiekti masto ekonomijos efektą.

Šį reforma pensijų anuitetų nesiūlo padaryti privalomais – kad visi, dalyvavę II pensijų pakopoje išėję į pensiją turėtų įsigyti standartinį pensijų anuitetą. Nesukūrus patrauklios pensijų anuitetų teikimo sistemos, tuo labiau prognozuojamas mastas neturės iš kurs atsirasti.

Patrauklumo nekuria ir atidėtieji pensijų anuitetai, kai 10-15 proc. sukauptų lėšų kol kas realybėje bus suvalstybinamos, nes šiuo metu Lietuvoje tokio garbingo amžiaus sulaukia tik 2,5 proc. gyventojų.

Gerbkime likusius Lietuvoje

Lietuvai racionalus tik vienas kelias – konkurencijos ir šios paslaugos patrauklumo gyventojams didinimas. Tik konkurencija gali sureguliuoti kainas ir įsitraukusių žmonių kiekį – leiskime vartotojams rinktis.

Jei vis dar abejojate – keletas pavyzdžių. Kodėl mobilusis ryšys Lietuvoje vienas pigiausių Europoje? Dėl konkurencijos. Ne todėl, kad veikia vienas didelis tiekėjas. Kodėl dujos Lietuvai kainavo brangiausiai Europoje, kai jas tiekė vienintelis „Gazprom“? Dėl monopolijos. Vos tik atsirado terminalas ir kiti tiekėjai, jos iškart atpigo. Viskas aišku ir paprasta, kaip dukart du.

Tad nereikia gyventojams siūlyti riestainio skylės už gerą daiktą. Gerbkime savo piliečius, kurie dar liko Lietuvoje, nes jie to nusipelnė.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt