Trejus metus iš eilės lietuvių iš emigracijos sugrįžta daugiau, nei išvyksta

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

262721

Ilgą laiką populiariausiu pasirinkimu lietuviams, norintiems kurti gyvenimą svetur, buvusi Airija ir Jungtinė Karalystė (JK), panašu netenka savo žavesio. Auganti Lietuvos gyventojų perkamoji galia, į šalį plaukiančios tiesioginės investicijos kuriamos naujos darbo vietos ir vos per ketverius metus 83 proc. išaugęs vidutinis atlyginimas neabejotinai prisidėjo prie migracijos srautų pasikeitimo. Anot Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro, jau trečius metus iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.

Pranešime žiniasklaidai organizacija pažymi, kad ši tendencija neaplenkė net ir tų valstybių, kurios skaičiavo didžiausius atvykstančių lietuvių srautus. Pavyzdžiui, pernai iš JK gyventi į Lietuvą atvyko 5684 piliečių, o išvyko perpus mažiau, t. y. 2783 asmenys. Tokia pati situacija stebima ir Airijoje – išvyko 669 lietuvių, o grįžo – 1142.

Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ 2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, ekonominiai veiksniai nebėra esminė paskata grįžti į gimtąją šalį.

„Apsisprendimą grįžti dažniausiai lemia kalbos, kultūros, draugų ir artimųjų ilgesys, taip pat noras vaikus auginti Lietuvoje arba tiesiog supratimas, kad užsienyje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, ne visuomet pavyksta greitai ir lengvai užsidirbti“, – teigia projekto vadovė Edita Urbanovič.

Anot jos, nors grįžtančiųjų kasmet vis daugiau, svetur gyvenančių ir įsitvirtinusių tautiečių skaičius išlieka didelis. Pavyzdžiui, vien Airijoje gyvena daugiau kaip 36,5 tūkst. lietuvių.

Norą grįžti stabdo nepagrįstos baimės

Norinčius grįžti gyventi į Lietuvą konsultuojantys projekto „Renkuosi Lietuvą“ atstovai susitikę, su Airijos ir JK lietuviais, teigia, kad jų nuotaikos labai panašios.

„Mūsų kalbinti tautiečiai vienbalsiu sako, kad nori grįžti į Lietuvą, tačiau juos laiko dvejonės dėl to, kaip seksis viską pradėti iš naujo. Dauguma išvykusiųjų Lietuvą vis dar mato tokią, kokią paliko, net jei užsienyje gyvena jau dešimtmetį ar ilgiau. Taip pat pastebime vyraujančius mitus, kad grįžę jie praras uždirbtos pensijos dalį, negalės persikelti darbo stažo, dirbs už minimalų atlygį“, – pasakoja projekto konsultantė Ramunė Kochanauskaitė.

Dažnai klaidingai manoma, kad norint gauti britišką ar airišką pensiją, šalyje būtina išdirbti bent 10 metų, tačiau stažo sumavimo principas reiškia, kad skiriant pensiją atsižvelgiama ir į kitose valstybėse (ES, EEE šalyje, JK ar Šveicarijoje) įgytą stažą. Svarbiausia, kad susumavus darbo stažą jis būtų ne mažesnis nei valstybės, kurioje norima gauti pensiją, nustatytas minimalus darbo stažas. Tai yra jei 10 metų dirbote Lietuvoje ir 5 metus Airijoje, teisę į pensiją turėsite abiejose valstybėse, tačiau kiekviena šalis pensiją apskaičiuos proporcingai toje šalyje įgytam stažui.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vyrų kasmet grįžta dvigubai daugiau nei moterų (2021 m. grįžo 30 382 vyrų ir 14 476 moterų). Daugiausia grįžta 30–34 m. vyrai ir 25–29 m. moterys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt