Lietuvos bankas siūlys stiprinti pensijų fondų vidaus kontrolę ir apsaugą nuo nusikalstamų veiklų

photo_4177247
Lietuva
Simonas Krėpšta. ELTA / Dainius Labutis
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Reaguodamas į „BaltCap“ istoriją, Lietuvos bankas (LB) siūlys stiprinti pensijų fondų vidaus kontrolę. LB valdybos nario Simono Krėpštos teigimu, šiuo metu formuojamas trijų krypčių siūlymas, kuriuo norima stiprinti fondų vidaus kontrolę, įpareigoti juos draustis nuo nusikalstomų veiklų ir užtikrinti, jog fondai aktyviau įsitrauktų į investicijų į nelistinguotas bendroves kontrolę.

„Mes padarėme pirminę analizę. Turime diskusijas su rinkos dalyviais. Taip pat vertinome kitų šalių gerąją praktiką ir suformavome tris pagrindines pokyčių kryptis, kuriomis galėtų būti tobulinama Lietuvos reguliacinė aplinka, kad tokie incidentai ateityje iš esmės nesukeltų problemų ir diskusijų apie pensijų fondų patikimumą“, – žurnalistams teigė S. Krėpšta. 

„Mūsų tikslas, kad apskritai tokiais išskirtiniais atvejais pensijų kaupėjai nepatirtų net teorinio vertės sumažėjimo“, – paminėjo jis.

Šiuos įstatymų pataisų projektus, anot jo, tikimasi suderinti ir parengti per artimiausius mėnesius.

„Nenorime pulti strimgalviais, nes tai gali būti neefektyvu. Tačiau turėjome išsamias diskusijas su rinkos dalyviais. Vertinome kitų šalių praktiką. Ir artimiausiais mėnesiais planuojame pateikti konkrečius teisės aktų pataisymus“, – aiškino jis.

S. Krėpšta taip pat paminėjo, kad įpareigojimas pensijų fondams turėti draudimus nuo nusikalstamų veiklų ir civilinės atsakomybės situacijų padėtų apsisaugoti nuo tokių ar panašių atvejų į „BaltCap“ istoriją.

„Šis konkretus incidentas savo apibrėžtimi ir esme yra išskirtinis. Tokiais atvejais kitų šalių geroji praktika yra taikyti draudimą. Matome galimybę taip pat tobulinti reguliavimą ir įpareigoti pensijų fondus turėti draudimą nuo nusikalstomų veiklų bei profesinės civilinės atsakomybės draudimą nuo kitų atvejų“, – aiškino jis.

Pasak jo, „Baltcap“ istorija taip pat parodė, kad 2019 m. įgyvendinti nuo amžiaus priklausantys gyvenimo ciklo fondai, pasiteisino. Anot jo, dėl to, kad šiuose fonduose investuojama į vis saugesnes priemones, pavojaus asmenų, esančių arti pensijos, santaupoms, neiškilo.

„Tam tikri investicijų apsaugos saugikliai suveikė. Iš tiesų labai pasiteisino gyvenimo ciklų pakeitimas, kuris buvo įgyvendintas 2019 m. Ir tos realios žalos mūsų pensininkai nepatyrė, ta prasme, kad vyriausias asmuo, kurio lėšos buvo investuotos į su problema susijusius fondus, iki pensijos išėjimo yra dar 9 metai. Tai tas vertės sumažėjimas yra buhalterinis“, – komentavo LB valdybos narys.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.