PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2019 m. Vasario 12 d. 10:19

Ko nori „Busturas“?

Šiauliai

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


71494

Straipsnio pavadinimo analogija su visiems gerai žinomu kino filmu „Ko nori moterys“ (What Women Want, 2000, JAV) tikrai neatsitiktinė. Ir šis pavadinimas toks dėl labai paprastos priežasties. T. y. pastaruoju metu, vykstant diskusijoms apie viešąjį transportą išryškėjo, jog ne visada aišku kas atsakingas, pvz. už tai, kiek kainuoja mieste viešojo transporto bilietai, arba kas turi teisę nuspręsti kiek ir kokių kompensacijų mokėti ir iš kokio (kieno) biudžeto tai yra daroma. Dažnai eskaluojama, jog „Busturas nori kelti kainas“, „Busturas turi vežti nemokamai“ ir pan.

man-3.jpg

Pabandysime labai trumpai ir aiškiai sudėlioti tam tikrus akcentus. Pradėkime nuo to, kad bilietų kainos, kurias moka keleiviai važiuodami viešuoju transportu, yra nustatomos miesto Tarybos sprendimu. Pati įmonė gali ir turi dalyvauti parengiamuosiuose etapuose, kai svarstomi pasiūlymai, tačiau galutinis sprendimas, kokiomis kainomis bus parduodami viešojo transporto bilietai, yra miesto tarybos. Esminis momentas šiame etape toks: jei miesto meras ir Taryba laikosi nuosaikesnio požiūrio į kainas šiauliečiams, tai ir yra išlaikomas pakankamai žemas jų lygis mieste tiems, kas naudojasi viešojo transporto paslaugomis. Verta paminėti ir tai, jog įvairios iniciatyvos ir pasiūlymai vežti nemokamai vieną ar kitą keleivių grupę, ar visus keleivius, bet kuriuo atveju turės būti apmokėtos arba kitų keleivių, besinaudojančių autobusų paslaugomis, sąskaita, kitaip tariant branginant bilietus, arba iš miesto biudžeto. Bet juk tai reiškia iš visų miesto mokesčių mokėtojų pinigų, įskaitant ir tuos, kurie nesinaudoja viešojo transporto paslaugomis.

Pateiksime keletą pavyzdžių, kad būtų aiškiau. Šiaulių mieste, nuo 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimu, nemokamai viešuoju transportu naudojasi miesto senjorai, kuriems sukakę 75 metai ir daugiau, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. savaitgaliais nemokamai keliauja 70-mečiai ir vyresni. Ką reiktų žinoti apie minėtų grupių vežimą „nemokamai“ paliekant nuošalyje faktą, kad tai gera idėja mūsų pačių seneliams ir močiutėms, tėvams ir mamoms?

Visi tikrai žino, kad miesto savivaldybė kompensuoja UAB „Busturui“ už nemokamai vežamus keleivius. Tačiau kompensuoja tik iš anksto sutartą kelionių skaičių. Pvz., tiems, kam sukako 75 metai ir daugiau, 2018 metais buvo kompensuotos 52 kelionės per mėnesį. Bet ar tai reiškia, kad senjorai negali važiuoti daugiau kartų nei 52? Žinoma, kad gali, ir važiuoja: yra važiuojančių 58 kartus, yra 72 kartus, yra netgi tokių, kurie važiuoja 200 kelionių per mėnesį. Tačiau tokiu atveju miesto savivaldybė šių papildomų kelionių, t. y. 53-ios, 54-tos ir visų kitų, UAB „Busturui“ jau nekompensuoja. Tokių nekompensuotų kelionių pernai buvo beveik 10 proc.

Tas pats yra ir su savaitgalio kelionėmis - kompensuojamos yra 8 kelionės per mėnesį vienam asmeniui. Tokių senjorų, kuriems sukako 70 metų ir daugiau, savaitgalio kelionių nekompensuota apie 30 proc. per visus 2018 m. Jei dar pridėsime asmenų, su dideliais spec. poreikiais, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, keliones virš nustatytų kompensuojamų kartų, tai nekompensuota suma įspūdinga - daugiau nei 111 tūkst. Eurų. Tai reiškia, jog minėtų grupių keleiviai važiuoja gerokai daugiau nei už juos yra sutarta kompensuoti.

Būtina šiame kontekste priminti ir tai, jog dažnai kalbama apie kompensacijas, mokamas „Busturui“ dėl patiriamų nuostolių vežant keleivius mieste. Pavyzdžiui apie tuos, kuriuos kalbama ir šiame straipsnyje, o tai yra tik dalis atsakymo, kitaip tariant, dėl to, kad yra kompensuojama mažiau už nemokamai keliaujančius keleivius nei pastarieji keliauja realiai, įmonė patiria nuostolių. O kai bendrovė patiria daugiau išlaidų nei uždirba, pagal nuostolių kompensavimo tvarką, gauna kompensacijas.

Svarbu ir tai, kad išlaidos, pagal kurias skaičiuojama nuostolių kompensacija yra nustatytos ir patvirtintos, kas reiškia, kad kitokių išlaidų, kurios nenumatytos, neįtrauktos į kelionės savikainos skaičiavimą paprasčiausiai negali būti, o jei bus, jos tiesiog nebus kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto. Prie to paties priminsime, jog UAB „Busturas“ šalia tiesioginių vežėjo paslaugų teikia bilietų sistemos administravimo, e. kortelių spausdinimo, e.bilietų papildymo administravimo, organizavimo, koordinavimo, keleivių ir ekipažų kontrolės, keleivių informavimo, švietimo ir kitas dažnu atveju „nematomas“ keleiviams paslaugas, kurios taip pat turi savo kainą.

O dabar atsakymas į straipsnio klausimą: bendrovė nori teikti kokybiškas (saugias, laiku ir t. t.) vežimo, keleivių informavimo, kontrolės ir kitas paslaugas keleiviams. O jų apmokėjimas priklauso ne nuo bendrovės užgaidų ir poreikių. Šioje vietoje visiškai nesvarbu, ar tas paslaugas teiks X, ar Y įmonė, ar abi įmonės kartu, schema bus ta pati, paslaugos apmokamos: a) tik iš bilietų pajamų; b) iš bilietų pajamų ir dar per nuostolių kompensaciją (kaip yra dabar); c) skaičiuojant už kiekvieną pravažiuotą kilometrą vežėjui ir tada plius dar mokant už kiekvieną kitą paslaugą (jau minėta aukščiau-bilietų platinimą, pildymą, keleivių informavimą, mokymą, keleivių skaičiavimą, keleivių kontrolę ir t.t.) vežėjui ar kitam tų paslaugų teikėjui. Kelių ir būdų yra įvairių ir daug, todėl linkime mums visiems neišsukti iš kelio dėl takelio.