Apklausa: beveik pusė gyventojų nesinaudotų galimybe atsiimti dalies pensijų fonde kaupiamų lėšų

money-1005465_1280
Lietuva
Pixabay.com nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri parodė, kad 46 proc. gyventojų toliau kauptų lėšas pensijų fonduose, net ir atsiradus galimybei dalį jų išsiimti.

Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pristatydamas rezultatus tikino, kad 43 proc. norėtų turėti teisę išsiimti bei išleisti dalį sukauptų lėšų.
 
„Rinkimų kontekste matome populistinių siūlymų ir matome, kad pensijų sistemą norima paversti į pensijomatų sistemą, referuojame į bankus ir bankomatus, kuomet iš savo banko sąskaitos bet kada galime pasiimti savo lėšas ir jas panaudoti. Matome, kad tas principas norimas pervesti ir į pensijų sistemą ir pensijų kaupimo sistemą padaryti pensijomatu“, – spaudos konferencijos metu teigė T. Gudaitis.
 
„Praktiškai pusė gyventojų kauptų lėšas, arba paliktų savo sąskaitoje, arba bandytų savo investicijas, būsimą pensiją kaupti papildomai ir sukauptas lėšas panaudoti. Tačiau matome, kad yra ir tokių, kurie pasinaudotų tokiu paraginimu, ilgai kauptas lėšas paimtų ir įvairiais būdais išleistų“, – pažymėjo jis.
 
Daugiausiai lėšas nori pasiimti gyventojai iki 35 metų amžiaus
 
T. Gudaitis tikino, kad daugiausiai lėšas iš pensijų fondų norėtų pasiimti ne senjorai, o jauni Lietuvos gyventojai iki 35 metų amžiaus. Tuo tarpu ketvirtadalis šalies gyventojų pinigus norėtų išsiimti iš bet kur – tiek „Sodros“, tiek pensijų fondų.
 
„Daugiausiai lėšas norėtų pasiimti ne senjorai, ne tie, kurie yra prieš pensinio amžiaus žmonės, o jaunieji Lietuvos gyventojai iki 35 metų amžiaus. Jie pasisako už tai, kad pasiimtų tuos pinigus ir išleistų“, – sakė LIPFA vadovas.
 
„Ketvirtadalis šluotų pinigus ir imtų iš visur. Tai rodo, kad daliai gyventojų disciplinos ir supratimo apie pensijų kaupimą ir apie tai, kokiais šaltiniais žmogaus gaus savo pensiją sulaukęs senatvę, dar iš tikrųjų trūksta“, – akcentavo jis.
 
Labiausiai kaupti motyvuoja galimybė turėti didesnę pensiją
 
Didžiąją dalį, 52 proc. gyventojų labiausiai kaupti motyvuoja galimybė turėti didesnę pensiją. Taip pat, beveik trečdalis gyventojų tikisi ir valstybės palaikymo bei tolimesnių paskatų kaupiant pensijų fonduose.
 
„Labiausiai motyvuoja kaupti pensijai, tai turime natūralų atsakymą iš gyventojų, kad didžioji dalis, daugiau negu pusė, ir tikisi didesnės pensijos. Pradeda gyventojai vis labiau ir labiau suprasti, kad kaupimas prisidės prie jų pensijos, kurie ją gaus iš „Sodros“. Vienas iš didžiųjų lūkesčių, kad kaupiant papildomai lėšas sau, jų pensija bus didesnė“, – aiškino T. Gudaitis.
 
„Kitas momentas, kuris yra svarbus, tai gyventojai tikisi tęstinumo ir valstybės palaikymo. Kada jie atideda dalį savo lėšų nuo kaupimo savo papildomai pensijai, atitinkamai tikimasi, kad kontrakto bus laikomasi ir iš valstybės pusės ir trečdalis jų tikisi, kad parama, valstybės paskatos toliau bus tęsiamos. Kitas pakankamai svarbus aspektas kaupiantiesiems yra tai, kad lėšos yra paveldimos“, – tvirtino jis.
 
Sukaupta beveik 7 mlrd. eurų, investicinė grąža – 1,5 mlrd. eurų
 
T. Gudaitis konferencijos metu taip pat sakė, kad lapkričio pabaigos duomenimis, fonduose yra sukaupta beveik 7 mlrd. eurų turto, iš kurių 1,5 mlrd. eurų sudaro investicinė grąža. Pusė milijardo eurų gyventojams jau yra išmokėta.
 
„Kuomet žiūrime į lūkestį ar tikrai gyventojai gaus didesnes pensijas sulaukę senatvės, tai rezultatai rodo, kad kaupiamoji sistema kuria vertę, gyventojai š. m. lapkričio pabaigos duomenimis turi sukaupę praktiškai 7 mlrd. eurų turto, iš kurių 1,5 mlrd. eurų sudaro uždirba grąža, kurią investuojant lėšas gyventojams pavyksta uždirbti“, – sakė LIPFA vadovas.
 
„Lyginant su pervesta suma, tai efektas, kuris gaunamas iš grąžos, jis palaipsniui didėja nepaisant trumpalaikių susvyravimų. Apie 0,5 mlrd. eurų jau yra išmokėta gyventojams, kurie sulaukė pensijos arba tos lėšos yra paveldėtos artimųjų tais atvejais, kuomet kaupiantysis kaupimo metu mirė“, – tvirtino jis.
 
Kasmet rezultatais antroje pakopoje domisi 54 proc. kaupiančiųjų
 
Apklausos duomenimis, tai, kiek sukaupė pinigų, kasmet pasidomi tik kiek daugiau nei pusė kaupiančiųjų, tuo tarpų likę tai daro kas kelerius metus arba apskritai to nėra darę.
 
„Smagu, kad jau pusė gyventojų kartą per metus pasižiūri savo pensijų rezultatus, pasižiūri, kiek jie yra sukaupę ir tai iš tikrųjų džiugina. Iš kitos pusės, ta kita pusė, domisi pensijų rezultatais tik kas kelerius metus, arba kažkada domėjosi, arba visai rezultatai jiems neįdomus“, – teigė T. Gudaitis.
 
„Dėl to kartais ir turime situaciją, kada gyventojams yra sunku pasakyti, kokia yra nauda, kuomet jie kaupia lėšas“, – dėstė jis.
 
Norima sistemos stabilumo
 
Taip pat, šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų, kad sistema būtų stabili ir nebūtų tokių dažnų pokyčių joje. Gyventojai išreiškia ir lūkestį, kad pinigų pasiėmimas būtų galimas kritinėse gyvenimo situacijose.
 
„Apie pusė atsakiusių nori stabilumo, paprastos ir patrauklios pinigų naudojimo pensijoje schemos, adekvačių išmokų ir apie pusė pasisako už tai, kad jeigu galvoti apie išgryninimą, tai pinigų pasiėmimas turėtų būti kritinėse gyvenimo situacijose, pvz. dėl sunkios ligos“, – informaciją pristatė LIPFA vadovas.