G. Šimkus nepritaria Prezidentūros idėjai dėl lankstesnio pensijų fonduose sukauptų lėšų panaudojimo

Prezidentūrai teigiant, kad reiktų lanksčiau žiūrėti į antrojoje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą, Lietuvos bankas (LB) laikosi pozicijos, jog tai turėtų būti leidžiama tik kritiniais atvejais. Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, neturi egzistuoti atviros išsimokėjimo galimybės.

„Mes siūlome išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais, kaip kad tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros kritinės ligos. Nepalikti atvirų išsimokėjimo galimybių“, – antradienį žurnalistams tvirtino G. Šimkus.

Taip LB atstovas sureagavo paklaustas apie prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės teiginį, kad būtų galima numatyti dalinį išėjimą iš kaupimo fonduose su sąlygomis asmenims, kuriems reikia finansinių sprendinių dėl vienintelio būsto sulaukus 55-erių metų, būnant bedarbiu ir pan.

Kaip tvirtino LB pirmininkas – reikia prisiminti, kad kaupimas antrojoje pakopoje yra pensijų sistemos dalis bei turi numatytą tikslą.

„Ji (antroji pakopa – ELTA) tarnauja tam tikrai tikslui, ji yra sudėtine Lietuvos pensijų sistemos dalis. Ir čia yra labai svarbu – pensijų sistemos. Tai jei ji yra to dalis, ji turėtų reikšmingai prisidėti prie pensijos ateityje, tų, kurie bus pensininkais po daugiau nei 20 metų“, – komentavo jis.

„Kuo anksčiau išsiimi, tuo didesnis poveikis galų gale“, – pridūrė jis.

G. Šimkus pabrėžė, kad žvelgiant į blogėjančias Lietuvos tendencijas sudėtinga įsivaizduoti, kaip būtų galima padidinti pensijos suteikiamas pakeitimo normas be šios sistemos stiprinimo.

„Šiuo metu mes turime 45 proc. pakeitimo normą. Ji yra nedidelė. Ir taip, pirmos pakopos pensijos buvo padidintos. Bet žvelgiant į demografines tendencijas yra sunku rasti, kaip užtikrinti augančią pakeitimo normą, gerovės kėlimą“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.