Ekspertas: didelė klaida yra skolintis pinigų kitų skolų grąžinimui

Vienas didžiausių Lietuvos gyventojų nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio stabilumo. Tačiau, ekspertų teigimu, keli paprasti sprendimai gali padėti šias baimes greitai įveikti ir jaustis ramiau dėl savo ateities.

„Dažniausiai bijoma to, kas nežinoma, nesuprantama ir ko negalima kontroliuoti, tačiau šį nerimą galima įveikti patiems, domintis finansų valdymu, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas ir sekant aktualias naujienas. Tik tokiu būdu galėsite būti užtikrinti savo finansiniu raštingumu, kuris padės priimti adekvačius sprendimus“, - komentuoja „Mokilizingas“ komercijos vadovas Vaidotas Rimeikis.

Specialistas išskyrė keturis dažniausiai pasitaikančius finansinio nerimo šaltinius ir patarė, kaip į juos reaguoti. Vienas tokių - kaip reikės gyventi susirgus ar netekus darbo.

Tai, kas nenuspėjama ir neprognozuojama, kelia didelį nerimą. Dažnai kiekvieną nelauktą gyvenimo posūkį lydi ir staigus finansinio stabilumo bei pajamų netekimas.

„Didžiausias patarimas, siekiant apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, yra labai paprastas. Reikia turėti pakankamai santaupų. Įvairiais skaičiavimais, žmogus turi turėti tiek santaupų, kad, netekus pajamų šaltinio, jų užtektų pusmečiui“, - pataria V. Rimeikis.

Pajamų galima netekti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, darbo praradimo ar sveikatos problemų. Tačiau, turint reikiamą pinigų sumą, galima suvaldyti bent jau finansinį nerimą dėl šių galimų nelaimių.

Anot V. Rimeikio, kas mėnesį vertėtų kelis procentus pajamų skirti trumpalaikiam taupymui - atidėti šią pinigų sumą santaupoms „juodai dienai“. Panaudojus dalį santaupų, rekomenduojama sumą atstatyti vos turint tam galimybę.

„Siekiant apsaugoti savo pinigus, rekomenduojama santaupas laikyti ne namuose grynaisiais, o banke“, - atkreipė dėmesį „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Jei asmuo jau turi įsiskolinimų ar paskolų, bijoma, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, skolų grąžinti bus neįmanoma. Todėl gali apimti kita baimė - kad skolos kaupsis, augs ir niekada nedings.

Kad skolos nekenktų gyvenimo kokybei, pirmiausia reikia skolintis atsakingai ir palankiomis palūkanomis. Kalbant apie skolų grąžinimą, ekspertas siūlo pirmiausia pradėti grąžinti skolas, kurios turi didžiausias palūkanas.

„Didžiausios palūkanos atitinkamai labiausiai augina skolas, tad kuo greičiau šių skolų atsikratysite, tuo labiau palengvės finansinė našta“ - pataria V. Rimeikis.

Jis įspėja, kad didelė klaida yra skolintis kitų skolų grąžinimui. Trumpuoju laikotarpiu jis pataria pataupyti, sumažinti nebūtinas išlaidas ir pasistengti grąžinti esamas skolas prieš prisiimant naujus įsipareigojimus.

Kreditingumas, kitaip tariant - gera kredito istorija, yra itin aktuali kiekvienam žmogui, kuris planuoja skolintis, pirkti lizingu ar pasiimti paskolą.

Tačiau baiminamasi, kad smulkūs įsiskolinimai gali smarkiai pakenkti kredito istorijai ir apsunkinti paskolos ar lizingo gavimą ateityje.

„Mokilizingas“ komercijos vadovas V. Rimeikis teigia, kad paskolos planavimas neturėtų žmonių atgrasyti nuo kitų finansinių įsipareigojimų, tačiau tai daryti reikia atsižvelgus į tam tikras sąlygas.

„Skolintis reikia labai atsakingai. Siekiant palaikyti gerą kredito istoriją, prieš kiekvieną naują įsipareigojimą turėtumėte gerai apgalvoti, ar tikrai galite sau leisti tam tikrą pirkinį. Ar galėsite laiku sumokėti įmokas, ar turėsite stabilias pajamas viso įsiskolinimo padengimo laikotarpiu“, - pataria jis.

V. Rimeikio teigimu, jei lizingo ar paskolos grąžinimo įmokas asmuo visą laiką padengdavo tvarkingai ir neturi neproporcingai didelių įsipareigojimų, baimintis dėl savo kreditingumo nėra jokių priežasčių.

Nors valstybės skiriamų pensijų dydis žmonių anaiptol netenkina ir šiandien, dažnai kalbama, kad ateityje jos gali būti dar mažesnės. Tai lems ir prognozuojamas mažesnis darbingo ir didesnis pensinio amžiaus žmonių skaičius.

Todėl vis daugiau kalbama apie papildomą pinigų kaupimą senatvei - naudojimąsi antros ir trečios pakopos pensijų fondais.

„Jei jaunas, dirbantis žmogus iš anksto pradeda tam tikrą pinigų sumą per mėnesį skirti būsimai pensijai, jis gali jaustis ramiau. Palyginti nedidelė investicija į ateitį sukuria užtikrintumą ir leidžia negalvoti apie tai, ar senatvėje užteks valstybės skiriamos pensijos“, - sako V. Rimeikis.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad žmonės kaupti pensijai turėtų pradėti kaip įmanoma anksčiau. Kuo vėliau pradedama tai daryti, tuo didesnių įmokų reikia norint sukaupti reikiamą sumą senatvei. Tuo tarpu kaupti pradėjus iš anksto, užtenka ir mažesnių sumų atidėjimo ateičiai.

ELTA