Lietuva sensta ir pasekmės bus liūdnos

Lietuva - viena seniausių šalių pagal gyventojų amžiaus vidurkį visame pasaulyje. 2016-ais metais užėmėme 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus (remiantis World CIA Factbook 2016). Dar įspūdingesnė - 4-oji vieta pasaulyje - yra lyginant moteris, kurių amžiaus vidurkis Lietuvoje siekia beveik 47 metus. Jeigu tokia gyventojų senėjimo tendencija išsilaikys, turėsime rimtų pasekmių.

Gana akivaizdu, kad vidutinis populiacijos amžius auga visame pasaulyje dėl gyvenimo kokybės gerėjimo bei pasiekimų technologijų, medicinos ir kitose srityse. Prognozuojama, kad 2050-aisiais, lyginant su šiandiena, dvigubai padaugės vyresnių nei 65-erių metų amžiaus gyventojų, ir jie sudarys 20 proc. visos žmonijos. Lietuvoje šis augimas yra vienas sparčiausių pasaulyje. Deja, tai nereiškia, kad pas mus ir gyvenimo kokybė auga sparčiausiai. Yra du mažiau kontroliuojami ir sunkiau prognozuojami rodikliai, kurie daro didelę įtaką gyventojų amžiaus vidurkiui - tai gimstamumo ir mirtingumo bei emigracijos ir imigracijos skirtumai.

„Eurostat“ duomenimis, 2016 m. Lietuva „prarado“ daugiausiai gyventojų visoje Europos Sąjungoje, jei skaičiuosime praradimą tūkstančiui gyventojų. Statistika iš tikro labai įdomi. Per pastaruosius 12 metų tiek gimstamumas, tiek mirtingumas Lietuvoje yra labai pastovūs. Statistikos departamento duomenimis, per dieną vidutiniškai gimsta apie 81-88 kūdikiai bei miršta apie 110-125 žmonės. Tai reiškia, kad dėl natūralios gyventojų kaitos kiekvieną dieną Lietuva netenka apie 22-44 žmonių. Kaip jau minėjau, dydžiai per pastaruosius 12 metų yra pakankamai pastovūs, todėl jei ir buvo bandoma didinti gimstamumą ar mažinti mirtingumą - akivaizdu, kad bandymai nedavė jokių rezultatų.

Su emigracija yra kitaip. Emigruojančių bei grįžtančių gyventojų skaičius svyruoja gana stipriai. Mažiausiai emigravo 2008-aisiais metais - vidutiniškai 71 žmogus per dieną. Daugiausiai 2010-aisiais - vidutiniškai 228 žmonės per dieną. Atvyksta į Lietuvą gerokai mažiau. Daugiausiai imigrantų Lietuva sulaukė 2014-aisiais metais - vidutiniškai 67 žmonių per dieną. Vis dėlto skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų yra palyginti didelis ir nemažėja. Kadangi išvyksta daugiausiai jaunesni gyventojai, jie prisideda prie bendro likusių gyventojų amžiaus vidurkio augimo.

Ilgėjanti gyvenimo trukmė savaime nėra blogas dalykas - priešingai, tai labai didelis pasiekimas. Nerimą kelia mažėjantis gimstamumas. Šių veiksnių blogąsias pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, išeisiantys į pensiją. Prognozuojama, kad 2040 metais vieną pensininką išlaikys vidutiniškai 1,8 dirbančio asmens (šiuo metu 3,5). Tai reiškia, kad socialinio draudimo sistema surinks mažiau mokesčių iš dirbančiųjų ir nepajėgs mokėti būsimų pensijų. Ko galima tikėtis? Mažesnių pensijų, didesnių mokesčių, vėlesnio pensijos amžiaus arba didžiausia tikimybė - visko kartu.

Jau dabar įmonės mažesniuose Lietuvos miestuose teigia, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų. Ši problema auga ir tai turės įtakos ekonomikos lėtėjimui, jei nebus imtasi priemonių tam sustabdyti. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo gimstamumo skatinimo bei emigracijos mažinimo. Savaime tai tikrai nesusitvarkys - reikia ryžtingų sprendimų iš valdžios. O kol jų nėra, siūlau patiems gyventojams pradėti rūpintis savo senatve jau dabar ir neatidėti šio klausimo rytojui.

DNB klientų paklausėme, kokių pajamų planuoja turėti sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Didžiausia dalis - 60 proc. planuoja turėti turto pensijų fonduose, 28 proc. gyventi iš santaupų, net 24 proc. planuoja dirbti ar turėti verslą, 18 proc. nuomoti nekilnojamąjį turtą ir tik 5 proc. tikisi, kad parems šeima. Kas ketvirtas klientas atsakė, kad neplanuoja turėti jokių alternatyvių pajamų šaltinių - gauti tik „Sodros“ pensiją. Gyventojų sąmoningumas apie tai, kad pensijoje reikia turėti alternatyvių pajamų, didėja, tačiau vis dar yra nepakankamas.

Pensijoje rekomenduojama užsitikrinti pajamas, siekiančias bent 70 proc. prieš tai gautų pajamų. „Sodros“ duomenimis šiuo metu išėjęs į pensiją žmogus vidutiniškai gali tikėtis gauti tik apie 35 proc. buvusių vidutinių darbo pajamų arba perpus mažiau nei rekomenduojama. Antra pensijų pakopa galėtų pridėti dar apie 20 proc. Likusią dalį reikia kaupti papildomai pačiam kitais būdais. Vienas populiariausių būdų, kurį skatina ir valstybė gyventojų mokesčių lengvata (15 proc.), yra trečia pensijų pakopa.

Didžioji DNB klientų dalis kaupimą pensijų fonduose vertina teigiamai. Ne be reikalo, nes nuo sistemos įkūrimo pradžios (2004 m.) Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondai sukaupė 2,7 milijardo eurų. Pensijų fondų dalyviai bendrai uždirbo 500 milijonų eurų (4,9 proc. vidutinė metinė grąža). 50-iai tūkst. asmenų iš pensijų fondų buvo išmokėta 90 milijonų eurų. Iš tikrųjų puikus rezultatas. Tačiau yra ir kita gyventojų dalis - skeptikai, kurie netiki pensijų fondais ir jų teikiama nauda.

Pagrindiniai iššūkiai, kurie atitolina sprendimus pradėti kaupti pensijai yra žinių apie pensijų sistemą, motyvacijos ir tikėjimo trūkumas bei psichologiniai veiksniai - noras nieko nekeisti, neteisingas rizikos interpretavimas, aplinkinių įtaka, perdėtas pasitikėjimas dabartine ir būsima finansine padėtimi nesuprantant, jog pajamos pensijoje tikrai sumažės. Dauguma įsitikinę priešingai, kad senatvėje viskas susitvarkys savaime. Kiti nuvertina savo tikėtiną gyvenimo trukmę ir netiki, jog pensijos išvis sulauks. Įdomu tai, jog tai daryti yra dažniausiai linkusios moterys, nors jų vidutinė gyvenimo trukmė yra didesnė nei vyrų.

Nors daugelis lietuvių sprendimą taupyti pensijai sieja su pajamų padidėjimu, tai nėra priežastis, dėl ko kaupti negalima pradėti dabar. Faktas tas, kad nesvarbu, kokio dydžio pajamos, taupyti gali kiekvienas. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti yra atidėti dalį pajamų iš karto jas gavus dar prieš pradedant jas leisti. Ir tikrai kiekvienas gali įvardinti bent po keletą pirkinių per pastarąsias 30 dienų, kurių galėjo ir nebūti.

Kiek reikia taupyti pensijai? Tai yra klausimas, į kurį tiesaus atsakymo nėra. Kiekvienas sau papildomai turite iškelti keletą klausimų, į kuriuos atsakę suprasite, ko galima tikėtis pensijoje. „Kiek nuo dabartinių pajamų noriu gauti pensijoje?”, „Kaip pensijoje noriu leisti laiką?”, „Ar yra tikimybė, kad šeimoje gali atsitikti kažkas staigaus ir netikėto (pvz., būsto remontas, didesnis pirkinys)?”, „Kokių ligų, kuriomis (jei) sirgo mano tėvai ar seneliai, galiu tikėtis ir aš?” ir pan. Klausimai sudėtingi ir visai nemotyvuojantys pradėti taupyti, tačiau tik atsakius į juos galėsite įsivaizduoti būsimą situaciją ir kokios sumos gali prireikti. Atitinkamai bus paprasčiau priimti sprendimą norimai sutaupyti sumai ir pasitelkus skaičiuokles įvertinti, kiek reikia atidėti šiandien, kad pasiektumėte tikslą.

Grįžtant prie teorijos, rekomenduojama sutaupyti bent 10 proc. nuo mėnesio pajamų. Tikriausiai ne visi įsivaizduojate kaip tai padaryti, bet pabandykite - nesužinosite, jei nebandysite. Tokią sumą reiktų atidėti, jei planuojate išeiti į pensiją sulig 65-aisiais metais ir jaustis patogiai. Tačiau, jei yra galimybė ir noras padirbėti papildomai dar 5 metus, taupymui atidedama suma nuo atlyginimo gali siekti ir vos 4 proc. Pavyzdys pateiktas imant 35 metų laikotarpį iki pensijos, o ilgu laikotarpiu sudėtinių palūkanų efektas turi labai didelę įtaką galutinei sukauptai sumai.

Taigi - senstame greičiau nei galime įsivaizduoti. Niekas mumis geriau nepasirūpins nei patys. Vis dar galvojate, kada pradėti taupyti? Dabar.

ELTA