Tik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi visiškai finansiškai saugus

Lietuva

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: ELTA

267866

Vos 11 proc. lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija jiems užtikrina visišką saugumo jausmą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kuria remiantis sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 69 proc. respondentų tik iš dalies sutinka su teiginiu, kad yra finansiškai saugūs – 17 proc. jaučiasi labiau saugūs nei nesaugūs, 38 proc. savo saugumą vertina vidutiniškai, 14 proc. sako esantys labiau nesaugūs nei saugūs. Tuo metu 20 proc. gyventojų teigia esantys finansiškai nesaugūs.

„(...) Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad dėl šoktelėjusių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dažnam teko daugiau taupyti ar bent jau atidžiau planuoti finansus. Tačiau finansinio saugumo sąvoka apima galimybes pasirūpinti ne tik šiandienos, bet ir ateities finansiniais poreikiais, o tai tyrimo duomenimis, – vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria gyventojai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų neturi nė mėnesio namų ūkio pajamų sumą siekiančio finansinio rezervo. Mėnesio arba dviejų mėnesių pajamų sumos dydžio santaupų nurodo turintys po 11 proc. respondentų, 35 proc. teigia turintys trijų mėnesių pajamų dydžio santaupas, nurodoma pranešime.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojai yra dar labiau pažeidžiami. Kaip rodo tyrimas, 41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų ar kitaip kaupiamų senatvei lėšų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti.

Be to, vos 12 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti dėl savo ir savo finansų saugumo nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių − yra apdraudę ar kitaip teisiškai apsaugoję tai, kas vertinga jiems ir jų šeimai.

„Žvelgiant į kiek tolimesnę perspektyvą, tiesiog būtina užsitikrinti 3–6 mėnesių namų ūkio pajamų ar bent jau būtinųjų išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą. Jis padės tais atvejais, kai neplanuotai padidės išlaidos ar sumažės pajamos. Na, o ilguoju laikotarpiu finansinio saugumo garantu tampa draudimas ar kitos teisinės sutartys, kurios finansiškai apsaugo mus, mūsų artimuosius bei turimą turtą“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Galiausiai, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, ilgalaikį finansinį saugumą ir ramybę padės užtikrinti kaupimas senatvei.

„Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodros“ pensijos šalyje siekia kiek daugiau nei 40 proc. buvusių iki pensijos gyventojų pajamų. Tačiau visuomenei senstant situacija gali kelti dar daugiau iššūkių, todėl pakankamu pajamų lygiu senatvėje reikėtų rūpintis ir patiems papildomai kaupiant ar, pavyzdžiui, savarankiškai investuojant“, – sako J. Cvilikienė.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt