Pagrindinė pajamų nelygybės priežastis apie kurią nekalba nei valdžia, nei ekonomistai

Šiauliai

-

Arunas RimkusŠaltinis: Etaplius.lt

131808

Arūnas Rimkus

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Pajamų nelygybė yra labai mėgstama politikų ir žiniasklaidos tema. Apie tai kalbama nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios. Deja, iki šiol niekas ir niekur nebuvo įvardinęs esminės priežasties, kas didina arba mažina pajamų nelygybę visuomenėje. Todėl visiškai natūralu, kad trisdešimt metų nuolatinių valdžios pastangų mažinti turtinę nelygybę nedavė apčiuopamų rezultatų

Kaip buvome, taip ir esame vieni iš antilyderių šioje srityje. Dar daugiau. Valdžios taikomos priemonės, nukreiptos šio klausimo sprendimui, ne tiek padeda, kiek pakenkia. Tai vadovėlinė situacija, kai nieko nedarymas yra geriau už netaiklias pastangas.

Ko imasi valdžia, siekdama lygesnių žmonių pajamų. Elgiasi labai primityviai, ne ką protingiau nei darytų eilinis penktokas. Jeigu vieni uždirba daugiau, o kiti mažiau, vadinasi tereikia iš turtingesnių atimti ir atiduoti mažiau turtingam. Patogiausias, įprasčiausias atėmimo būdas yra pakelti mokesčius daugiau uždirbantiems. Atrodo viskas čia logiška ir paprasta. Tuo labiau, kad didesnė visuomenės dalis tokiam svieto lyginimo būdui entuziastingai pritaria, kas yra labai naudinga politikams, siekiantiems žmonių palankumo. Tokiai lyginimo priemonei pritaria tiek Seimo pirmininkas V. Pranskietis, tiek premjeras S. Skvernelis, visiškai nedraugaujantys su ekonomikos mokslo žiniomis, kaip ir dauguma parlamentarų. Rezultatas: logiškais, bet neprotingais veiksmais valdžia ne tik nesprendžia problemos, bet dar ir stabdo šalies ekonomikos vystymąsi.

Pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų ir darbdavių pasiduoda pasiūlos-paklausos ekonominiam dėsniui. Dėsnis veikia paprastai, kuo mažiau darbdavių ir daugiau darbuotojų, tuo mažesnius atlyginimus galima mokėti. Ir atvirkščiai, kuo daugiau darbdavių, ir mažiau darbuotojų, tuo darbdaviams sunkiau surasti kas dirbs, tuo didesnius atlyginimus reikia mokėti darbuotojams, mažinant savo uždarbį. Galime pažiūrėti ir iš kitos pusės: didesnė pajamų nelygybė šalyje, reiškia, blogesnes sąlygas verslui. Ir atvirkščiai.

Įvardinę reiškinio priežastį galime daryti sekančias išvadas

Pirma. Mažinti pajamų nelygybę galima ir reikia nieko iš nieko neatiminėjant. Tiesiog priverskime verslininkus mokėti didesnius atlyginimus. Kad taip įvyktų Lietuvoje turi padaugėti verslininkų, kurie konkuruos dėl darbuotojų. Padauginti verslininkų galime tik vienu būdu - sudarant geriausias sąlygas jų veiklai Lietuvoje. Tiek mokestines, tiek reguliacines. Sąlygas, kurios skatintų verslininkus imigruoti iš kitų šalių, sąlygas, kurios palengvintų vietinių verslininkų atsiradimą. Vietoje to, kad įsileistume imigrantus dartbuotojus, turime aktyviai pritraukinėti imigrantus verslininkus iš tos pačios Ukrainos ir Baltarusijos. Kad ir ką kalbėtų valdžia, kad ir kokias lenteles rodytų, dabartinės sąlygos verslui Lietuvoje yra blogos. To įrodymas didelė pajamų nelygybė, kurią nulėmė visų buvusių valdžių ligšioliniai veiksmai, siekiantys mažesnės turtinės nelygybės.

JAV yra naudojamas populiarus, dažnai skelbiamas, investuotojų labai sekamas statistinis rodiklis, kuris tiesiogiai susijęs su atlyginimų kilimu. Jeigu Lietuvoje šis rodiklis ir stebimas, tai, matyt, laikomas nesvarbiu, niekas į jį labai nekreipia dėmesio, nes jo viešai skelbiamo nesu girdėjęs. Kalbu apie naujų darbo vietų kūrimą. Yra tieioginis ryšys tarp šio rodiklio ir darbuotojų atlygimų kilimo. Sukurti naujos darbo vietos neįmanoma nepasiūlius didesnio atlyginimo arba geresnių darbo sąlygų. Nėra kito būdo persivilioti darbuotoją iš senos darbovietės. Kiekviena naujai sukurta darbo vieta reiškia darbuotoją, gaunantį didesnį atlyginimą.

Tol kol Lietuvos valdžia nesivadovaus ekonomikos mokslo žiniomis, įžvalgomis, tol darys nesąmones su jų entuziastingu plačiųjų tamsiųjų masių pritarimu, tol mūsų valstybėje pajamų nelygybė ir toliau išliks didelė. Ir apie kęstinčią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, kurioje mokami dideli atlyginimai ir pensijos galėsime tik pasvajoti, kaip svajojome iki šiol.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt